Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.
„Kreipiausi į padalinio vadovą, tačiau jis išsisukinėja nuo atsakymų. Tada kreipiausi ir į aukštesnius vadovus, tačiau irgi jokio atsakymo ir paaiškinimo negavau.
Aš ne viena negaunu algos, visas padalinys negavome atlyginimų. Todėl galiausiai kreipėmės į Darbo inspekciją. Darbo ginčų komisija darbdavį įpareigojo sumokėti mums atlyginimus. Tačiau įmonė šį sprendimą toliau ignoruoja.
Jau nebežinome ką daryti, vėl kreipėmės į Darbo inspekciją, o jie tik sako, kad situaciją žino ir tvirtina, kad mes ne vieni dėl šios įmonės skundžiamės“, – pasakojo moteris.
Kristina piktinosi, kad picerijų padaliniai atidaryti, jie jau neša pajamas, tačiau įmonė vis tiek sako, kad pinigų neturi.
Darbuotojas turi teisę kreiptis į antstolį
Valstybinė darbo inspekcija komentuodama šią situaciją teigė, kad darbo ginčų komisijos sprendimą per mėnesį laiko tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali apskųsti teismui. Tačiau jeigu nė viena pusė per mėnesį sprendimo neapskundžia, jis įsiteisėja.
Šiuo atveju tai reiškia, kad darbdavys privalo vykdyti savo įsipareigojimus, mokėti darbuotojams atlyginimus.
Tačiau jeigu sprendimas yra nevykdomas, darbuotojas gali kreiptis į antstolį. Kreiptis galima į bet kurį antstolį tame mieste, kur atsakovas, šiuo atveju darbdavys yra registruotas.
Taip pat darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos sprendimo, darbuotojas su rašytiniu prašymu gali vėl kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas skirti darbdaviui baudą už sprendimo nevykdymą.
„Kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai“, – komentavo darbo inspekcija.
Skundų sulaukia jau ne pirmą kartą
Portalui tv3.lt su picerijų tinklą valdančios įmonės „Čili Holdings“ vadovu Jonu Karosu susisiekti nepavyko. Jis neatsakė nei į telefono skambučius, nei į elektroninius laiškus.
Tačiau skundų įmonė yra sulaukusi ir anksčiau. Prieš savaitę dėl nemokamų atlyginimų skundėsi Klaipėdos picerijoje dirbantys darbuotojai.
„Prasidėjus karantinui kovo mėnesį pasiėmiau atostogas, nes darbdaviai prašė jas imti. Vėliau buvau prastovose. Už kovą įmonė pervedė man 40 eurų, tačiau šios sumos juk pragyvenimui neužtenka.
Aš turiu ir komunalinius mokesčius susimokėti, ir paskolos įmokas bankui, o santaupų neturiu. Pinigai man labai reikalingi. Ir ne tik man, juk daug žmonių gyvena nuo algos iki algos. Gaudami mažus atlyginimus, jie neturi galimybės susitaupyti.
Bandžiau kreiptis į darbdavį ir prašyti sumokėti man pinigus, tačiau jie atsisako kalbėtis, nereaguoja į skundus“, – tuomet rašė picerijoje dirbanti moteris.
Ji tikino, kad visas padalinys susivienijo ir nesutinka grįžti į darbą, kol nebus sumokėtos algos.
Tuo metu J. Karosas komentuodamas šią situaciją teigė, kad visi iš Užimtumo tarnybos gauti pinigai buvo išmokėti darbuotojams.
Portalas tv3.lr primena, kad Užimtumo tarnybos, gegužės 6 dienos, duomenimis picerijų tinklui buvo išmokėta 51 787,86 eurų subsidija už 348 darbuotojų prastovas.
„Sodros“ duomenimis įmonė turi 703 darbuotojus, kuriems paskutinį kartą, kovo mėnesį buvo išmokėtas 514,27 euro vidutinis darbo užmokestis.
Kritikavo valdžios sprendimus
Tačiau pirmieji skundai dėl picerijų tinklo darbdavių į viešumą iškilo dar balandžio pradžioje.
Tada darbuotojai skundėsi, ne tik kad įmonė nemoka atlyginimų, bet ir prašo darbuotojų pasirašyti prašymus, kad jie išeina iš darbo savo noru.
Komentuodamas šią situaciją J. Karosas pripažino, kad įmonė turi didelių problemų su pinigų srautais.
Jis tikino, kad neatleido nė vieno darbuotojo. Ir nė vieno esą neišleido neapmokamų atostogų. O atsiskaityti su darbuotojais žadėjo iš likvidumo paskolos.
„Restoranų sektoriui pirmas metų ketvirtis būna pats sunkiausias. Apie „verslo lašinukus“ negali būti nė kalbos. Piniginius rezervus restoranai turi tokius trapius, kad vieniems jie baigėsi per savaitę, kitiems – šiek tiek vėliau.
Atsigavimas kiekvienais metais prasideda tik balandžio mėnesį. Maitinimo įmonės pirmąjį ketvirtį gyvena minuse o „gyvybė“ palaikoma iš nuolatinio pinigų srauto. Vasarį gautos pajamos iškeliavo sausio atlyginimams. O kovą pajamų nebuvo dėl karantino“, – tuomet aiškino picerijų tinklo vadovas.
Anot jo, karantiną paskelbusi vyriausybė visiškai paralyžiavo picerijų veiklą ir apyvarta tapo nulinė.
„Mūsų valdžia verslui dalina tik pažadus. Valdžia turi suprasti, kad kuo mažiau verslo sektorių nukentės karantino metu, tuo šis grįžimo etapas bus greitesnis ir paprastesnis. Tada ir naštos valstybei teks mažiau, nes kiekviena bankrutavusi įmonė – tai prarastos ir darbo vietos, ir biudžeto pajamos“, – valdžios sprendimus tada kritikavo J. Karosas.
