Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.
Tačiau Lietuvos bankas ir Finansų ministerija žada įstatymų pakeitimus, kurie šią situaciją turėtų pakeisti. Dėl to gyventojai galėtų nemažai sutaupyti.
Būsimos permainos ketvirtadienį buvo pristatytos viešai.
Gyventojai sutaupytų dideles sumas
Kaip sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, paskolų refinansavimas gyventojams jau dabar leistų sutaupyti. Tačiau retas to imasi, nes tai padaryti yra sudėtinga.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža nuo 2022 m. aukštumų sumažėjo maždaug trečdaliu (nuo 2,4 iki 1,65 proc.).
Dėl to, pasak G. Šimkaus, paskolų refinansavimas būtų naudingas net 160 tūkst. namų ūkių.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra paėmęs 100 tūkst. eurų dydžio būsto paskolą, tai, ją refinansavus ir gavus 0,2 proc. mažesnes palūkanas, jis galėtų sutaupyti daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Bendrai visi gyventojai dėl lengvesnio refinansavimo esą galėtų sutaupyti ir 0,5 mlrd. eurų.
Dabar paskolų refinansavimo procesas yra sudėtingas, reikalauja papildomų išlaidų ir teisinių procedūrų.
Pavyzdžiui, vartotojas naujam kreditoriui turi pateikti naujo įkeisto nekilnojamąjį turto vertinimą, gauti iš esamo banko pažymą apie paskolos likutį ir sutikimą įkeisti turtą naujam kreditoriui. Už naujos sutarties sudarymą paprastai reikia mokėti sutarties sudarymo mokestį, kuris gali siekti šimtus eurų.
Lietuvos banko skaičiavimais, visi su refinansavimu susiję administraciniai, turto vertinimo, notaro ir kiti mokesčiai vartotojui gali siekti daugiau nei 1 tūkst. eurų, refinansuojant 100 tūkst. eurų dydžio paskolą.
Kaip sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, siūlomų pakeitimų tikslas yra padaryti taip, kad dėl paskolos refinansavimo vartotojas nepatirtų papildomų išlaidų, o jos būtų perkeltos naujo kredito davėjui.
Ministrė vylėsi, kad siūlomos įstatymo pataisos paskatins konkurenciją tarp bankų.
Pasiūlymų esmė
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija išskyrė tokius pagrindinius siūlomus pakeitimus:
- Įpareigoti bankus neatlygintinai pateikti atitinkamus duomenis naujajam kredito davėjui – vartotojui nebereikėtų rūpintis banko pažymomis.
- Nustatyti galimybę be kompensacijos grąžinti paskolą ne tik palūkanų normos keitimo dieną – paskolų turėtojai galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nepatirdami išankstinio paskolos grąžinimo pradiniam kreditoriui išlaidų.
- Vartotojams nebereikėtų naujam kreditoriui teikti naujo refinansuojamos paskolos nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus, jį atliktų naujas kreditorius savo lėšomis.
- Paskolą refinanuojantis kreditorius negalėtų imti paskolos sutarties mokesčio.
- Vartotojui nereikėtų mokėti jokių mokesčių už notaro paslaugas ir hipotekos išregistravimą bei įregistravimą – juos sumokėtų naujas kreditorius.
Įgyvendinus šiuos pakeitimus, refinansavimas vartotojams reikšmingai supaprastėtų ir nekainuotų.
Be to, pirminis kreditorius, žinodamas, kad klientas galės paprastai refinansuoti savo būsto paskolą pas konkurentus, būtų suinteresuotas jį išlaikyti. Taigi vartotojams atsirastų daugiau galimybių savo iniciatyva siekti palankesnių paskolos sąlygų nekeičiant kreditoriaus.
Parengtiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad tai bus padaryta jau kitoje rudens sesijoje.
