„Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba, tačiau ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Tai ne tik pagerina visos šeimos finansinę padėtį, bet ir mažina socialinę atskirtį. Net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus. Taip skatinama dirbti ir užsidirbti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
Socialinė pašalpa
Šią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties).
Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso socialinė pašalpa ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/SocialinesPasalposDydzio .
Socialinė pašalpa pradėjus dirbti
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius – 100 proc., 4–6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.
SVARBU! Būtinosios sąlygos – iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Prašymą dėl papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus galima pateikti per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.
Kompensacija už būsto šildymą
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, anglimi, dujomis ir pan.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kv/m, jei žmogus gyvena vienas; 38 kv/m pirmam šeimos nariui, 12 kv/m antram šeimos nariui, 10 kv/m trečiam ir kiekvienam kitam šeimos nariui.
Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle https://spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.
Kompensacija už geriamąjį ir karštą vandenį
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Valstybės parama, jeigu būstas renovuotas
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama – 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas. Dėl šios valstybės paramos reiktų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Papildoma išmoka prie vaiko pinigų
Papildoma 43,26 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 258 eurų (į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos – nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties).
Gausiai šeimai papildoma išmoka vaikui skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 193,5 euro.
Parama maisto produktais
Maisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,5 euro per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos per mėnesį viršija nurodytą sumą. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Kita socialinė parama
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa, apmokama skola už būstą ar kita socialinė parama, įvertinus individualią asmens, šeimos situaciją.
