Apie tai oficialiai paskelbta aiškinamajame rašte, kuris skirtas planuojamos viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformai, nors seno pavyzdžio bazinės pareiginės algos didinimas nėra tiesiogiai susijęs su pertvarka, tai yra planuojamo kitų metų biudžeto dalis.
Remiantis aiškinamajame rašte pateikta informacija, 2023 metais pareiginės algos bazinis dydis paaugs 5 eurais arba 2,76 proc.
„Pažymėtina, kad 2023 m. bus peržiūrimas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ir jis didės dėl numatomo padidinti šiuo metu galiojančio valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio“, – rašoma dokumente.
Iš viso valstybės biudžete papildomai tam suplanuota 126 mln. eurų. Tai palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.
Kaip skaičiuojamas darbo užmokestis viešajame sektoriuje?
Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį (kuris kitąmet turėtų siekti 186 eurus) dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento.
Pavyzdžiui, Seimo pirmininkės arba premjerės pareiginės algos koeficientas yra 25,8 bazinio algos dydžio. Tai yra 4669,8 euro dabar (25,8 x 181 euras) arba 4798,8 euro (25,8 x 186 eurai) patvirtinus naują kitų metų koeficientą.
Tiesa, nekvalifikuoti darbuotojai uždirba gerokai mažiau, nes jų pareiginės algos koeficientas prasideda nuo 4,7. Taigi jų algos padidės vos 23,5 euro – nuo 850,7 euro iki 874,2 euro.
Skaičiuojant galutinį darbo užmokestį prie pagrindinės algos dalies paprastai dar pridedama kintamoji pareiginės algos dalis. Ji priklauso nuo pasiektų darbo tikslų, taip pat gali būti mokamos priemokos, premijos ar užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, jeigu jis buvo dirbtas.
Valstybės tarnautojai, politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, taip pat statutiniai pareigūnai taip pat gauna priedą už stažą valstybinėje tarnyboje, kuris sudaro 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus, bet bendrai negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.
Šiuo priedus ateityje norima panaikinti, bet iki sausio taip nenutiks, todėl kitiems metams priedams už stažą papildomai suplanuota 10 mln. eurų.
Augimas nebus didelis
Skaičiuojant „pliką“ pareiginę algą, Seimo nario, neinančio jokių papildomų pareigų, darbo užmokestis „ant popieriaus“ padidės 97 eurais arba 58,6 eurais „į rankas“.
Seimo komiteto pirmininko alga tokiu būdu paaugs 129 eurais „ant popieriaus“ arba 78 eurais „į rankas“.
Seime dirbančio kanceliarijos vyriausiojo specialisto alga padidės mažiau. Mažiausią koeficientą turinčio tarnautojo alga išaugs 46 eurais „ant popieriaus“ arba beveik 25 eurais „į rankas“, o didžiausią – 75 eurais „ant popieriaus“ arba 42,6 eurais „į rankas“.
Ministro „plika“ alga padidės 119 eurų „ant popieriaus“ arba beveik 72 eurais „į rankas“.
Didinant bazinę pareiginę algą, auga ir valstybės bei savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, tarp jų patenka ir mokytojai.
Pavyzdžiui, mokytojų, dirbančių pagal bendrojo, profesinio ar neformaliojo švietimo programas, koeficientai varijuoja priklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos (mokytojas, vyresnysis mokytojas, mokytojas metodininkas, mokytojas ekspertas) bei nuo darbo metų skaičiaus.
Tai, tarkime, daugiau nei 25 metus pradirbusio mokytojo metodininko alga padidės 46 eurais „ant popieriaus“ arba 25 eurais „ant popieriaus“. Tuo metu iki 2 metų patirties turinčio mokytojo alga paaugs 40 eurų „ant popieriaus“ arba 21 euru „į rankas“.
Apylinkės teismo teisėjo darbo užmokestis dėl pareiginės algos bazinio dydžio pakėlimo paaugs 81 euru „ant popieriaus“ arba 49 eurais „į rankas“. O, pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo teisėjo – 96 eurais „ant popieriaus“ arba 58 eurais „į rankas“, Konstitucinio Teismo teisėjo – 146,7 eurų „ant popieriaus“ arba beveik 89 eurais „į rankas“.
Pažymėtina, kad kitąmet turėtų keistis ir neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimas, nes jį norima padidinti nuo 540 eurų iki 625 eurų. Tai reiškia, kad mažesnes darbo pajamas gaunantys gyventojai turėtų mokėti mažiau mokesčių, vadinasi, gaus daugiau pinigų į rankas.
Neapmokestinamasis pajamų dydis kitais metais tikriausiai nebus aktualus, kai darbo užmokestis „ant popieriaus“ viršys 1926 eurus, o šiuo metu ši riba yra 1704 eurai.
Kadangi oficialūs sprendimai dėl kitų metų dar nepriimti, tai atlyginimų padidėjimas dėl bazinės pareiginės algos pakėlimo apskaičiuotas pagal šiųmetinę neapmokestinamojo pajamų dydžio formulę, todėl galutiniai atlyginimai gali šiek tiek skirtis.
Ateityje stipriai kels atlyginimus vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir politikams
Kur kas didesni pokyčiai prasidės, jei valdantieji Seime patvirtins didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kurios rėmuose darbo užmokestis stipriai turėtų didėti valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir nuo kitos kadencijos – politikams.
Bet darbo užmokesčiai dėl šios reformos neaugs eiliniams valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bei kitiems paprastiems biudžetininkams.
Valdantieji apskritai nori pertvarkyti darbo užmokesčio skaičiavimą ir bazinį pareiginės algos dydį susieti su vidutiniu šalies mėnesio darbo užmokesčiu.
Pavyzdžiui, jeigu pavyks reformą pradėti nuo 2023 m. liepos 1 d., tuomet bus imamas 2021 m. vidutinis šalies mėnesio darbo užmokestis su individualiosiomis įmonėmis, tad bazinis pareiginės algos dydis sieks 1579,4 euro ir bus dauginamas ir pakeistų koeficientų.
Nuo kitų metų vidurio algos taip turėtų būti pertvarkytos teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams, o nuo balandžio – merams, vicemerams, nes kovo mėnesį įvyks savivaldos rinkimai. Bet padidėjimas nusimato tik teisėjams, valstybės pareigūnams bei merams, ne eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams.
Valstybės tarnybos įstaigų vadovams algos turėtų būti pertvarkomos ir stipriai didėti nuo naujų kadencijų, nebent likus ne mažiau nei 2,5 iki kadencijos pabaigos bus sudaromas susitarimas dėl veiklos tikslų.
Politikų algos persitvarkys ir stipriai didės nuo naujos kadencijos pradžios. O statutinių pareigūnų, prokurorų algos persitvarkys nuo 2024 m. pradžios, bet reformos rėmuose neturėtų augti.
