Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta: kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi mokant senatvės, našlių, našlaičių ir netekto darbingumo pensijas, indeksuojami pagal indeksavimo koeficientą (IK).
IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Paprastai kalbant, pensijos indeksuojamos turėtų būti tiek, kiek vidutiniškai išaugo ar dar išaugs darbo užmokesčio fondas nuo 2019 m. iki 2025 m.
Didės nuo 2,88 iki 43,54 euro
Sprendžiant iš Finansų ministerijos paskelbto ekonominės raidos scenarijaus, šių dydžių vidurkis minėtais metais yra 9 proc. Taigi tokiu dydžiu pensijos ir turėtų būti indeksuojamos.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 483,8 euro. Vadinasi, po indeksavimo kitais metais ji turėtų didėti 43,54 euro – iki 527,34 euro.
Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu yra 512,7 euro, o neturint būtinojo stažo – 308,8 euro. Taigi šios pensijos turėtų didėti atitinkamai 46,14 euro – iki 558,84 euro ir 27,79 euro – iki 336,59 euro.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 608 tūkst. gyventojų, gaunančių senatvės pensijas. Priklausomai nuo kiekvieno žmogaus gaunamos pensijos dydžio, po indeksavimo jos pasikeitimas eurais gali būti ir didesnis ar mažesnis.
Netekto darbingumo vidutinė pensija šiuo metu yra 316,6 euro. Dėl 9 proc. indeksavimo jos didėtų 28,49 euro – iki 345,09 euro. Netekto darbingumo pensijas gauna 124 tūkst. gyventojų.
Tuo metu našlių pensija, kaip ir vienišo asmens išmoka, dabar yra 32 eurai. 9 proc. indeksavimas ją padidintų 2,88 euro – iki 34,88 euro. Našlaičių vidutinė pensija yra 71,6 euro. Po indeksavimo 9 proc., ji išaugtų 6,44 euro iki 78,04 euro. Našlių ir našlaičių pensijas gauna beveik 235 tūkst. gyventojų.
Papildomas indeksavimas
Be kita ko, jeigu 65 m. vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc., o prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto (į rankas) darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc., individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai.
Gyventojams papildomai pridedama tiek pinigų, kad jų suma neviršytų 75 proc. kitų metų „Sodros“ biudžeto perviršio. Jį planuojama pateikti spalio pradžioje.
Naujausiais duomenimis, 65 m. ir vyresnių asmenų skurdo lygis Lietuvoje yra beveik 36 proc. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 1116,2 euro. Vidutinė pensija sudaro beveik 46 proc. šio dydžio. Taigi, pensijos gyventojams turėtų būti indeksuojamos papildomai, jeigu tik planuojamas kitų metų „Sodros“ biudžetas bus perteklinis.
„Sodros“ biudžetas perteklinis yra nuo pat 2017 m. Pernai jis sudarė 516 mln. eurų – tiek gyventojai, tiek verslas sumokėjo daugiau įmokų nei gavo išmokų. Šiemet per sausį–liepą „Sodros“ perteklius buvo daugiau kaip 322 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nekomentavo, kokiu dydžiu pensijos turėtų būti indeksuojamos nuo kitų metų.
„Pensijų indeksavimo koeficientai skaičiuojami. Jie bus teikiami „Sodros“ biudžeto metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte“, – informavo ministerija.
Statistikos departamento duomenimis, metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 21,1 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotoji – 22,4 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, elektros energijos, mėsos ir jos produktų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, dujų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė infliacija šiemet sudarys 17,8 proc.
