Skelbiama, kad tokį sprendimą AAD priėmė pasitelkęs institucijų ir mokslininkų vertinimą.
„Departamentas atliko išsamią plano analizę – įvertino siūlomus aplinkos atkūrimo tikslus ir atkūrimo būdus, priemones, jų veiksmingumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Paaiškėjo, kad ankstesnės departamento pastabos nebuvo įgyvendintos: plane nenurodyta, kokį neigiamą aplinkai padarytą poveikį bendrovė pripažįsta ir atitinkamai siekia eliminuoti“, – rašoma pranešime.
Be to, anot AAD, priešingai nei reikalauja teisės aktai, bendrovė plane neiškelia aplinkos atkūrimo tikslo ir nenurodo atkūrimo būdų, nepagrindžia siūlomų priemonių teigiamo poveikio konkrečiai pažeistai aplinkos teritorijai.
„Vietoje to, bendrovė pakartotinai pasiūlė anksčiau jau įvertintas ir netinkamomis pripažintas priemones, kurias departamentas jau buvo atmetęs“, – teigia departamentas.
Skelbiama, kad kaip ir anksčiau, bendrovė ir toliau siūlo nendrių šienavimą Kuršių marių pakrantėje bei finansuoti paviršinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimą, kurie, ekspertų vertinimu, nėra efektyvūs, neatkuria aplinkai padarytos žalos, o yra nukreipti tik į teršalų rinkimą, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė neigiamą poveikį aplinkai darė ne vienerius metus, jos išmesti teršalai yra išsklaidyti, modifikavęsi ir asimiliuoti į ekosistemą jau seniai.
Pasak AAD, bendrovė negali tiesiog rinkti tam tikrus teršalus ir prašyti tai laikyti jos išmestų teršalų surinkimu.
Be to, nendrių pjovimas būtų atliekamas trečiųjų asmenų iniciatyva jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, o „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros modernizacija numatyta ir įgyvendinama savarankiškai paties šios infrastruktūros valdytojo.
„Turime pagrįstą vertinimą, kad tokios priemonės nepadės atkurti ekologinės būklės. Kadangi bendrovė nepripažįsta savo padaryto neigiamo poveikio, nesiekia aplinkos atkūrimo natūra ir nori tik rinkti tam tikrus teršalus bei nepateikė jokios naujos, alternatyvios atkūrimo vizijos, departamentas sprendžia, kad derinimo procedūra dėl šių priemonių yra baigta“, – pranešime cituojamas AAD direktorius Giedrius Kadziauskas.
Kaip skelbė BNS, gamtai padarytą žalą nustatęs departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtarus, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.
Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.
Šioje didelės apimties baudžiamojoje byloje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų: apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, ekspertų išvados, papildomi dokumentai ir kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
