„Abuojumas“, – apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtus planus nuo kitų metų liepos 50 litų padidinti minimalų mėnesio darbo užmokestį (MMA) portalui „Balsas.lt“ sakė ekonomistė, VU dėstytoja, docentė Aušra Maldeikienė.
„Balsas.lt“ šią socioekonominę problemą detalizavusi A. Maldeikienė didžiausią kuriozą įžvelgė valdžios ir visuomenės neraštingume. „Lietuvoje 5,2 procento nuo bendrojo vidaus produkto skiriama švietimo reikmėms, tačiau neaišku, ko yra mokoma. Aš turbūt esu nesveika, nes perku knygas ir mėgstu jas skaityti. Juk pradžioje reikia apsispręsti – kokioje santvarkoje gyvename. Jei tai kapitalizmas – labai puiku. Adomo Smitho knygoje „Tautų turtas“, kuri visur pristatoma, kaip kapitalizmo abėcėlė, aiškiai parašyta, kad ištekliai turi būti apmokami. Vadinasi, samdomas darbas turi būti apmokėtas. Išlaikyti darbą nepakankamai apmokamu galima tik esant diktatūrai ir uždarytoms sienoms. Šiandien jaunas žmogus, kuriam reikia išlaikyti šeimą, renkasi kitą kelią ir išvažiuoja.
Galima galvoti, kad vietoje jų verslas, kuris nenori mokėti už darbą, pasisamdys imigrantus, tačiau čia kaštų klausimas nėra toks paprastas. Jei reikės samdyti užsienietį, tai reikės mokytojo, kuris mokytų jo vaikus atitinkamomis kalbomis. Gerai, jei tai bus rusų kalba, kur dar yra senos kartos mokytojų, o jei reiks kitokios kalbos? Be to, kodėl jie turėtų čia važiuoti“, – ironizavo ji.
A. Maldeikienė priminė, kad, pagal tą patį A. Smithą, verslininkas pradžioje turi būti empatiškas – atpažinti vartotoją ir orientuotis į jo reikmes. „Tas, kas kepa bandeles, rytą atsibudęs pirmiausiai prisimena, kad ryte reikia žmogui bandelių, o tik paskui skaičiuoja pelną. Kitoks verslininkas turi ir net privalo bankrutuoti“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Maldeikienės, net dabartinis JAV prezidento B. Obamos užmojis – apmokestinti turtinguosius labiau – gerokai atsilieka nuo šios šalies, laikomos kapitalizmo citadele, didžiausio augimo laikų. „Tuo metu, kai pajamos, viršijančios 200 000 dolerių buvo apmokestinamos 91 proc. tarifu – augimas Amerikoje buvo didžiausias. Jis sustojo tada, kai valdžioje buvo Bushas vyresnysis“, – priminė pašnekovė.
Kaip žinia, G. W. Bushas vyresnysis (1988–1992 m. JAV prezidentas) išties buvo linkęs mažinti mokesčius ir, tuo pat metu didinti ne tik gynybos, bet ir socialines išmokas.
„Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvoje nėra nei vienos institucijos, kuri kalbėtų apie „politekonomines“ (pats žodis laikomas blogiu) problemas, išskyrus Laisvosios rinkos institutą. Bet ten juk dirba ne ekonomistai, o propagandistai, pasakojantys austrų ekonomikos mokyklos ideologiją. Beje, ta mokykla man labai patinka. Patinka Augustas von Haeyckas. Pas visus ekonomistus sakoma, kad verslininkas, norintis sėkmingos plėtros, turi pasirūpinti dirbančiais jam žmonėmis.
Negalintis iki darbo atkeliauti ir badaujantis žmogus negali būti motyvuotas ir duoti rezultatų. Bėda, kad dabartiniai valdantieji ir verslininkai kapitalizmą nuo feodalizmo prastai skiria. Kaip sovietinės nomenklatūros atstovė drįsta teigti, kad sovietmečiu nebuvo privilegijų, taip ir verslininkas šiandien tiki, kad „sukūrė darbo vietą“, kaip socialinį gėrį, o ne kaip savo pasipelnymo galimybę“, - sakė A. Maldeikienė.
Skirtumas tarp Lietuvos ir „normalių šalių“, anot A. Maldeikienės, yra tas, kad ten politekonomams ir ideologijų kūrėjams leidžiama dirbti savo darbą, o politiką ten daro ir atsakomybę prisiima politikai.
Valdantieji: daugiau nei galim
Seimo finasnų ir biudžeto komiteto pirmininkas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas teigė, kasd reiktų džiaugtis ir tokiu padidėjimu. „50 litų yra labai ne daug, bet reiktų džiaugtis ir tuo, jei žinome kas dedasi aplinkui. Kaip tik sėdžiu Varšuvoje, konferencijoje, kurioje šnekama apie naują krizės bangą ir suvokiu kad gali karotitis 2008 metų situacija“, - sakė jis.
Anot liberalo, priklausančio valdančiajai koalicijai, 50 litų yra viskas, ką dabartinė valdžia gali sau leisti. Lietuvos eksporto rinkos, dėka kurių šiek tiek atsigavo biudžetas, esą gali bet kada sutrikti, sunaikindamos ir šias menkas galimybes.
„Taip - tuo 50 litų turbūt būtina didinti, bet ir tai nepagrįsta, nes aplink visi ženklai byloja apie naują krizės bangą. Bet tai ne ekonominis, o politinis sprendimas", - sakė K. Glaveckas.
***
Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų liepos mėnesio MMA padidinti 50 litų iki 850 litų. Profsąjungos mano, kad Vyriausybė tyčiojasi iš dirbančiųjų.
Siūlymų didinti MMA būta ir šiemet, tačiau Vyriausybė yra skelbusi, kad neva iki 900 litų padidinus minimalią algą, šalies viešieji finansai būtų patyrę 41 mln. litų nuostolį per 2011 metus. Opozicija laikosi kitokios nuostatos.
„Pagal Statistikos departamentą 2010 m. darbuotojų, uždirbančių 800 lt. valstybės sektoriuje yra tik 5,7 proc., tuo tarpu tokių darbuotojų skaičius privačiame sektoriuje dvigubai didesnis – 11,7 proc. Be to, pačių šios grupės darbuotojų privačiame sektoriuje yra keturis kartus daugiau. O tai reiškia, kad, skaičiuojant kaip ir Finansų ministerija, aritmetiškai (neįvertinus netiesioginio poveikio biudžetui per vartojimą) būtų sumokėta keturgubai daugiau gyventojų pajamų bei sveikatos draudimo ir SODRA mokesčių.
Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais bei pritaikius proporcijos metodą, pagal minėtą pasiūlymą, privataus sektoriaus teigiama įtaka per mokesčius viešiesiems finansams būtų iki 269,7 mln.lt per metus, o suminis (dabar jau teigiamas) poveikis, neįvertinus išaugusio vartojimo ir atitinkamai papildomai gautinų į biudžetą vartojimo mokesčių, sudarytų iki 228,7 mln. Lt per metus.", – teigia opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Politikai: padidinus minimalų atlyginimą, normalus verslas nebankrutuos
