730 eurų minimumas: darbuotojai skubina kelti, nes nebebus kam dirbti

Radijo laidoje „Dienos klausimas“ laidos vedėjui Aurimui Peredniui regionų verslininkai taip pat minėjo, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti.

Galutinį sprendimą Vyriausybė priims spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022-ųjų metų biudžeto projektas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jau pradėti taupyti? Kam, kiek padidės mokesčiai ar išmokos, minimalią algą pakėlus iki 730 eurų

Algos auga kaip „ant mielių“, tačiau ekonomistai jau mato pavojų: pinigai nuvertėja

Siūlymai didinti minimalią algą kelia aistras: žmonėms 520 eurų „į rankas" – per mažai, verslininkams – per daug

Kokios bus MMA didinimo pasekmės verslui, visuomenei, dirbantiesiems ir kodėl vis dar nesutariama dėl jos dydžio radijo laidoje buvo klausiama tiek darbuotojų, tiek verslo atstovų.

730 eurų – kompromisas

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė sako, kad 730 eurų MMA suma buvo kompromisinis organizacijų variantas, nes vieningai Trišalėje taryboje dėl MMA dydžio nebuvo sutariama.

„Nevieningumas, šįkart atsiradęs Trišalėje taryboje, yra vienos organizacijos noras išsišokti, Trišalės tarybos posėdį pavadinus net ir neteisėtu. (...) Bet tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, tiek profesinė sąjunga „Solidarumas“, turėjome kompromisinį variantą – kad MMA reikia kelti bent jau iki 730 eurų, nes, pagal naujausias prognozes, tas dydis galėtų būti netgi didesnis ir viršyti 756 eurus. Tai manome, kad 730 yra tikrai labai kompromisinis variantas“, – radijo laidoje sakė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Atstovė prideda, kad posėdyje buvo nuskambėjęs ir 750 eurų MMA siūlymas, bet prieš paskutinį Trišalės tarybos posėdį atlikus apklausą buvo nuspręsta Vyriausybės poziciją.

„Tad šį kartą sutarėme, kad šiuo metu 730 eurų būtų protingas ir sąžiningas dydis tiek darbdavių, tiek darbuotojų atžvilgiu“, – teigė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Verslai regionuose – žlugs

Visgi Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas diskusijos metu aiškino, kad MMA kėlimas 730 eurų yra regionų verslams pavojinga išlikimo riba. Taip pat, kad tai šiuo metu daroma iš politinių paskatų.

„Visada suprantame, kad MMA yra keliama dviem atvejais – kai artėja rinkimai ir kai Vyriausybės reitingai krenta. Vyriausybės reitingai šiuo metu yra istoriškai žemi, tad mes jau kurį laiką laukėme, kada kels MMA. Ir tai nieko bendro neturi su esama ekonomine situacija“, – sakė S. Besagirskas.

Pasiteiravus jo, ar Finansų ministerijos prognozės MMA kėlimui verslininkų neįtikina, verslo atstovas sako, kad skaičiais galima manipuliuoti.

„Tą objektyvų dydį visada galima pagrįsti ir skaičiais dabar manipuliuoti, manau, visi mes mokame.

Iš kitos pusės, ekonomika auga pakankamai netvariai ir kol dabar liejami pinigai, o Lietuvoje, kaip žinome, liejamas didžiausias kiekis pinigų Europos sąjungoje, tai ir matome tą augimą. Bet jis yra netvarus – nemažai verslų yra teoriniai, jie gyvena dėl to, kad buvo išmokėtos didelės subsidijos. Bet realybėje jie gali neišsilaikyti ir užsidaryti“, – sako S. Besegirskas.

„Jeigu darbdavys ir darbuotojas sutinka, kad už tam tikrą algą darbdavys samdo darbuotoją, jis už tiek dirba ir visiems gerai, o dabar sako – ne, keliame daugiau, tai darbdaviui neapsimoka tokio verslo palaikyti, jis užsidaro, lieka tik pašalpos gavėjai.

Nelieka ir verslininko – jis irgi tampa pašalpos gavėju. Bet „viskas gerai, formaliai mes (algą) pakėlėme“. Tai niekada tos neigiamos pusės nematome ir matome tik tą teigiamą pusę, kad va, pakėlėme MMA“, – sako S. Besegirskas.

Jis prideda, kad darbdaviai apskritai norėtų, jog tokie dalykai, kaip MMA, nebūtų reguliuojami.

Neišnaudoja visų galimybių

Tuo metu darbuotojų atstovė J. Subačiūtė-Žemaitienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbdaviai vis dar nenaudoja vieno instrumento, kuris būtent ir leistų valstybei nesikišti į minimalios algos reguliavimą.

„Neturima sektorinių susitarimų. Jeigu turėtume šiuos susitarimus, tikrai galėtume kiekvienam sektoriui nusistatyti MMA ir tos problemos išvengtume.

Pelningiau dirbančiuose sektoriuose galima būtų mokėti didesnį darbo užmokestį, sunkiau dirbančiuose – mažesnį. Tų instrumentų yra, reikia ieškoti išeičių ir nesutikčiau su pašnekovo pozicija, kad MMA Vyriausybė nori didinti norėdama pasikelti reitingus, kad manipuliuojama skaičiais. Galima taip kalbėti prieš kiekvieną MMA dydžio svarstymą.

Tiesiog pasitikime institucijomis – Finansų ministerija, Lietuvos banku, kurios ir pateikė šias prognozes ir nemanome, kad tai yra manipuliavimas skaičiais.

Matome, kokia situacija yra Lietuvoje, kaip kyla kainos ir negali tas atotrūkis toliau taip tęstis ir žmonių perkamoji galia turi didėti“, – sakė darbuotojų atstovė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Ji prideda, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis kai kur skiriasi mažiausiai 200 eurų, palyginti su mieste dirbančiais žmonėmis, tad jeigu tokia situacija bus ir toliau, „paprasčiausiai nebus kam dirbti“.

„Jau dabar yra labai sudėtinga žmones regionuose motyvuoti dirbti, nes jiems kainuoja ir kelionė į darbą, pietūs. Jie pasiskaičiuoja, kad man nuo bedarbio pašalpos ir atlyginimo – 100 eurų skirtumas, tai kokia čia prasmė eiti dirbti?

Tai mes ir būtume už tai, kad vis dėlto tas atotrūkis tarp MMA ir bedarbio pašalpos kiek įmanoma labiau didėtų. Kad darbuotojai būtų motyvuoti dirbti, o ne naudotis socialinėmis išmokomis“, – sakė J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Galima kelti tik keliuose regionuose

Tuo metu Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus sako, kad, kaip jį informavo Lietuvos bankas, iki 730 eurų MMA kelti realiai įmanoma tik didžiųjų Lietuvos miestų regionuose.

„Trišalė taryba dar vasaros pradžioje kreipėsi į Lietuvos banką, kad jie pateiktų savo pamąstymus.

Kalbėjau su banko valdybos nariais ir jie atsiuntė skaidres Trišalei tarybai, kad, jų nuomone, bendras vaizdas atrodo taip, sudėjus visus tuos regionus, kad būtų galima didinti iki 702 ar 703 eurų.

Tada kalbėjau su jais – kodėl jūs neskaičiuojate pagal formulę, kad būtų 45-50 proc. vidutinio atlyginimo? Jų atsakymas buvo – mūsų Trišalė taryba šito neprašė. Ir jei pažiūrėsime, tai galime 730 eurų kelti trijuose regionuose – sostinės, Kauno ir Klaipėdos. Tą rodo statistika“, – sakė G. Stoškus.

Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė paaiškina, kad MMA kėlimo dydis pasiūlytas atsižvelgus į Finansų ministerijos prognozes, kurios per pastarąjį pusmetį – pasikeitė.

„Jei kovo prognozės buvo, kad vidutinis darbo užmokestis augs 5,2 proc. 2021 metais, o 2022 metais – 4,5 proc., tai atnaujintose birželio mėnesio prognozėse jau buvo didesnis augimas prognozuojamas – 2021m. 7,9 proc., o 2022 m. – 5,2 proc.

Tai tikrai gali būti visko, tačiau, jeigu nustatinėjame 2022 metams, tai ir žiūrime į prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį tam, kad jei yra sutariama dėl formulės, kad turi būti santykis tarp 45-50 proc., tai tiesiog ir žiūrima į prognozę“, – sakė V. Baliukevičienė.