Iš 61 organizacijos, 2022 m. dalyvavusios šešių mėnesių bandomajame projekte JK, 54 (89 proc.) po metų vis dar taiko šią politiką, o 31 (51 proc.) ją pakeitė visam laikui.
Daugiau nei pusė (55 proc.) vadovų teigė, kad keturių darbo dienų savaitė turėjo teigiamą poveikį jų organizacijai.
82 proc. apklaustųjų tai turėjo teigiamą poveikį darbuotojų savijautai, 50 proc. teigė, kad tai sumažino darbuotojų kaitą, o 32 proc. teigė, kad pagerėjo darbo vietų paieška. Beveik pusė (46 proc.) teigė, kad pagerėjo darbo kokybė ir našumas.
Ataskaitos autorė Bostono koledžo sociologijos profesorė Julieta Schor teigė, kad rezultatai parodė „realų ir ilgalaikį“ poveikį.
„Fizinė ir psichinė sveikata bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra žymiai geresnė nei po šešių mėnesių. Perdegimo ir pasitenkinimo gyvenimu pagerėjimas išliko stabilus“, – sakė ji.
Tačiau Didžiosios Britanijos Pramonės konfederacijos direktorius Matthew Percivalis teigė, kad keturių dienų darbo savaitė nėra „universalus sprendimas“ ir „vargu ar atsipirks daugelyje pramonės šakų“.
Jis sakė: „Jei įmonės turi biudžeto lėšų, kad galėtų papildyti savo pasiūlymus darbuotojams, jos apsvarstys, ar darbo valandų sutrumpinimas būtų naudingesnis už darbo užmokesčio, pensijų ar apmokamų vaiko priežiūros atostogų didinimą, taip pat už geresnę paramą sveikatai ir gerovei.“
Keturių dienų darbo savaitės ataskaitoje, kurią parengė analitinis centras „Autonomy“ ir Kembridžo universiteto, Salfordo universiteto ir Bostono koledžo (JAV) mokslininkai, teigiama, kad „daugelis reikšmingų privalumų, nustatytų per pradinį bandymą, išliko ir po dvylikos mėnesių“.
Beveik visi (96 proc.) darbuotojai teigė, kad jų asmeninis gyvenimas pagerėjo, 86 proc. įsitikinę, kad jie geriau dirbo, 38 proc. mano, kad jų organizacija tapo efektyvesnė, o 24 proc. teigė, kad tai padėjo atlikti rūpinimosi pareigas.
Organizacijos sutrumpino darbo valandas vidutiniškai 6,6 valandos ir pasiekė 31,6 valandos darbo savaitę.
Dauguma jų darbuotojams suteikė vieną visą laisvą dieną per savaitę – visuotinę arba dalimis.
Ataskaitoje nustatyta, kad saugomos laisvos dienos buvo veiksmingesnės nei tos, kai darbuotojai turėjo budėti arba kartais dirbti.
