Antrąjį šių metų ketvirtį daugiau kaip 130 įmonių vadovų atsigaunant ekonomikai ne tik priimtų naujų darbuotojų ir ryžtųsi grįžti prie įmonių plėtros planų, tačiau bankai netgi mažina kreditavimą. Lietuvos banko duomenimis, kreditavimo prieinamumas įmonėms ne tik nepagerėjo, bet finansuojamų projektų dar labiau sumažėjo. Kreditavimas mažėja jau 22 mėnesius iš eilės.
Pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos sudaromą Pramonės lūkesčių indeksą (PLI) šalies pramonė antrąjį šių metų ketvirtį toliau didins tempą. Apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas antrąjį 2011 m. ketvirtį pasiekė 71 punktą, arba 16 punktų daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Tai yra aukščiausias rezultatas per šiuos bei praėjusius metus.
Kiek daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų šį ketvirtį prognozuoja, kad daugės pagamintos produkcijos, naujų užsakymų, bus daugiau išnaudojama gamybinių pajėgumų. Trečdalis įmonių šį ketvirtį ketina padidinti darbuotojų skaičių.
Eksportas ir toliau išlieka optimistinių apdirbamosios pramonės nuotaikų pagrindu. Kad didės eksportas, prognozuoja 69 proc. respondentų (ankstesnį ketvirtį taip manė 42 proc. respondentų).
Vidaus paklausa vis dar yra apsnūdusi - 64 proc. respondentų mano, kad vidaus vartojimo apimtys antrąjį ketvirtį išliks nepakitusios. Tačiau jau 26 proc. respondentų prognozuoja vidaus vartojimo augimą. Vidaus vartojimas dar kurį laiką išliks vangus.
Sparčiai augant (tolesnį žaliavų kainų didėjimą numato beveik trys ketvirtadaliai respondentų) žaliavų ir energetinių išteklių kainoms, dauguma respondentų - 53 proc. - ir toliau laipsniškai didins galutinės produkcijos kainas. Tendencijos rodo, kad artimiausiu metu infliacijos sumažėjimo tikėtis neverta. Tačiau kainų atžvilgiu Lietuvos rinka ir toliau bus subsidijuojama - ant vietos vartotojų perkeliama perpus mažesnė įmonių sąnaudų prieaugio dalis nei ant užsienio vartotojų pečių, o dalį augančių sąnaudų verslas priima ant savo pečių.
Gerėjanti įmonių finansinė padėtis ir besitęsiantis infliacinis spaudimas Lietuvos vartotojams gali paskatinti nedidelę respondentų dalį šiek tiek peržiūrėti darbo užmokesčio politiką ir padidinti atlyginimus.
Paspartėjus ekonomikos atsigavimui, bankų finansiniams bei paskolų kokybės rodikliams, daliai įmonių bankinis kreditavimas atrodytų turėjo tapti prieinamesnis. Tačiau tiek įmonių vertinimai, tiek oficiali statistika rodo, kad kreditavimas ir toliau smunka. Vyraujant ekonomikos atsigavimo lūkesčiams jau akivaizdžiu stabdžiu tampa nefinansuojami įmonių investiciniai projektai. Nepakankamas kreditinių išteklių srautas neleidžia įmonėms patenkinti visos atsigaunančios paklausos. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2010 m. atitinkamu laikotarpiu, verslui suteiktų paskolų likučiai sumažėjo 9 proc. - atitinkamai nuo 96 mlrd. Lt iki 87 mlrd. Lt.
Daugumos respondentų laukiamas sezoninis paklausos pagyvėjimas skatins įmones priimti daugiau darbuotojų. Tačiau daugiausiai bus įdarbinami tik sezoniniai darbuotojai. Sparčiau atsigauti darbo rinkai trukdo silpnas tikėjimas Lietuvos ūkio atsigavimo tvarumu, struktūrinio nedarbo ir emigracijos lemiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei pernelyg griežtas darbo santykių reguliavimas.
Vartotojams patikėjus Lietuvos ekonomikos atsigavimo tvarumu, sparčiau mažėjant nedarbui ir gerėjant vartotojų finansinei padėčiai, prie atsigavimo laipsniškai prisidės ir auganti vidaus paklausa. Prieš šią optimistinę tendenciją veiks ir priešinga - fizinio vartojimo rinkos dydžio ribotumas dėl gyventojų (vartotojų) emigracijos ir ryškių neigiamų demografinių tendencijų.
Pramonininkų konfederacija pažymi, kad Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti bazines palūkanų normas įmonėms kelia nerimą. ECB palūkanų didinimas siekiant suvaldyti euro zonos infliaciją greičiausiai taps ilgalaike tendencija, tad verslui reikėtų ruoštis brangstančiam skolinimuisi. Pernelyg ankstyvas palūkanų didinimas (nesant ryškių nedarbo mažėjimo tendencijų) gali turėti neigiamos įtakos kreditavimo apimčių bei verslo investicijų atsigavimui, kas gali sulėtinti ir bendrą Europos ūkio atsigavimą.
