Tulės karinė bazė yra labiausiai į šiaurę nutolęs amerikiečių karinis strateginis objektas, didelės svarbos sulaukęs dar Šaltojo karo metais. Vėliau, sąlyginio atšilimo metais jo reikšmė sumažėjo, kaip ir finansavimas.
Pastaruosius kelerius metus tarp Grenlandijos, Danijos ir JAV atstovų vyko aktyvios derybos. 2019-aisiais tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas netgi siūlė įsigyti visą Grenlandiją. J. Bideno administracija pasiekė realesnį susitarimą – 2022 m. gruodžio 16-ąją JAV karinės oro pajėgos 12 metų išsinuomojo bazę savo reikmėms už 3,95 mlrd. dolerių.
Karinei oro bazei paslaugas teiks nauja specialiai tam įkurta bendrovė, kurios 51 proc. akcijų priklausys Danijos ir Grenlandijos atstovams, o 49 proc. amerikiečių „Vectrus“.
Danų profesorius Marcas Jacobsenas leidiniui „Highnorthnews“ pažymėjo, kad naujasis sandėris gerokai prisidės prie Grenlandijos vystymo ir padės įtraukti daugiau vietos darbuotojų. Jis taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis šios sandorio sumos bus panaudota bazės priežiūrai ir atnaujinimams, o ne galimiems kariniams „patobulinimams“.
Nors Grenlandijai tai suteikia daugiau pasitikėjimo, tačiau geopolitine-strategine reikšmė per pastaruosius 5 metus išaugo dėl apsaugos nuo Rusijos ar taip vadinamų banditiškų valstybių (angl. rogue state) raketų, – profesorius M. Jacobsenas.
Tulės oro pajėgų bazė yra JAV karinių oro pajėgų šiauriausias atspirties taškas ir vaidina lemiamą vaidmenį JAV galimybėms aptikti paleistas balistines raketas.
JAV dar 2022-ųjų gegužę patvirtino, kad Tulės bazės atnaujinimas yra planuose, o taip pat pažadėjo investuoti milijardus į Arkties įsisavinimą. Būtent dėl šio regiono kontrolės pastarąjį dešimtmetį vyksta nematoma kova tarp besiribojančių valstybių, tokių kaip Rusija ir Norvegija, Danija ar Kanada, bei JAV ar netgi Kinija.
2019-aisiais Arktis vėl atsirado JAV saugumo strategijoje. Pažymima, kad šis regionas yra matomas kaip strateginio varžymosi su Rusija ar Kinija vieta.
„Nors Grenlandijai tai suteikia daugiau pasitikėjimo, tačiau geopolitine-strategine reikšmė per pastaruosius 5 metus išaugo dėl apsaugos nuo Rusijos ar taip vadinamų banditiškų valstybių (angl. rogue state) raketų. Trumpo idėja įsigyti Grenlandiją 2019-aisiais ir Pompeo žymioji kalba Rovaniemi keliais mėnesiais anksčiau, abiem atvejais parodo pasikeitusį JAV geostrateginį interesą Grenlandija ir Artimi. Bideno administracija dalijasi ta pačia geostrategine perspektyva, tačiau be abejonės naudojasi daug švelnesne retorika“, – aiškino M. Jacobsenas.
Maža to, ši karinė bazė leis amerikiečiams stebėti staigiai besikeičiančią situaciją Arktyje. Tiek dėl klimato atšilimo besikeičiantį landšaftą, tiek ir kitų valstybių veiklą Šiaurės ašigalyje.
