Grupė, kuri XX amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos tapo vilties simboliu, praėjusių metų pabaigoje buvo išformuota – tai buvo ženklas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui stiprėja autoritarinės tendencijos.
„Memorial“ įsitvirtino kaip vienas svarbiausių pilietinės visuomenės ramsčių, kovodama už komunistinių represijų aukų atminimo išsaugojimą ir vykdydama kampanijas prieš teisių pažeidimus, susijusius su žiauriais Rusijos karais Čečėnijoje ir kitur.
Grupė kaupė didžiulį sovietmečio nusikaltimų archyvą ir kvestionavo oficialius naratyvus, kuriuose nutylimi Josifo Stalino laikais įvykdyti siaubingi nusikaltimai, tačiau parodė susirūpinimą ir dėl šiuolaikinių teisių pažeidimų, iškeldama bylas prieš Rusijos samdinius Sirijoje.
Praėjusių metų gruodį teisių gynėjai paprašė V. Putino įsikišti į teisinius veiksmus, kuriais siekta grupę uždaryti.
Tačiau Rusijos vadovas savo Žmogaus teisių tarybai pareiškė, kad „Memorial“ atstovavo „teroristinėms ir ekstremistinėms organizacijoms“, taip aiškiai parodydamas, kad remia jos uždarymą.
„Memorial“ sudarinėjo politinių kalinių sąrašą, į kurį įtraukti uždraustų religinių grupių, tokių kaip Jehovos liudytojai, nariai ir žymiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas, pasodintas į kalėjimą po to, kai išgyveno pasikėsinimą jį nužudyti apnuodijant.
„Memorial“ buvo uždaryta, Rusijoje vykstant precedento neturinčiam susidorojimui su „priešiškomis“ organizacijomis, kuris suintensyvėjo po to, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą.
Tačiau svarbiausios šalies teisių gynimo grupės uždraudimo mastas išryškėjo net ir vykstant intensyviems suvaržymams.
„Memorial“ išnykimas Rusijoje taps gilaus moralinio nuopuolio simboliu ir galutiniu simboliniu rusų žmogaus atitolimu nuo XXI amžiaus civilizacijos“, – tuomet atvirame laiške teigė kelios dešimtys žymių Rusijos veikėjų.
„Per 30 posovietinių metų neužgijusios žaizdos vėl kraujuoja“, – rašyta jame.
„Memorial“ buvo įkurta 1989-aisiais, paskutiniaisiais komunistų valdymo metais, valdant velioniui Michailui Gorbačiovui.
Pirmasis grupės pirmininkas buvo Nobelio premijos laureatas sovietų disidentas Andrejus Sacharovas.
Grupė, nuolat minėta kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, daugelį metų buvo Rusijos valdžios akiratyje.
2015 metais žmogaus teisių centras „Memorial“ buvo įtrauktas į vyriausybės „užsienio agentų“ registrą. Po metų į jį įtraukta ir „Memorial International“.
„Užsienio agento“ etiketė, kuri turi tamsų sovietinių laikų atspalvį, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir žymėtų visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose.
„Memorial“ kaltinimus, kad ji pažeidė įstatymus arba rėmė teroristų ir ekstremistų grupuotes, pavadino „absurdiškais“.
„Diktatūra tampa vis represyvesnė“
„Memorial“ išgarsėjo tuo, kad rašė apie komunistinių represijų aukas – skaudžią temą, apie kurią šiuolaikinė Rusija kalba nenoriai, – ir tyrė egzekucijas bei pagrobimus, įvykdytus prieš civilius gyventojus per du Maskvos karus, kuriais buvo siekiama sutramdyti čečėnų separatistus.
Praėjusiais metais „Memorial“ bei kelios kitos grupės paskelbė ataskaitą apie Maskvos vaidmenį Sirijoje ir paragino rusus prisiimti atsakomybę už jų veiksmus karo draskomoje šalyje.
Tačiau „Memorial“ kryžiaus žygiai jos nariams turėjo didžiulę asmeninę kainą.
Viena iš pagrindinių grupės darbuotojų Čečėnijoje Natalija Estemirova, išgarsėjusi visame pasaulyje, 2009 metais buvo rasta negyva su šautinėmis žaizdomis praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pastebėta įsodinama į kažkokį automobilį prie savo namų.
Kitas „Memorial“ darbuotojas Jurijus Dmitrijevas, dešimtmečius ieškojęs masinių kapaviečių šiaurės vakarų Karelijos regione, 2020 metais buvo įkalintas dėl prieštaringai vertinamo kaltinimo lytiniu išnaudojimu prieš nepilnametę įdukrą.
Šalininkai tvirtina, kad į 66 metų istoriką buvo pasikėsinta dėl jo veiklos.
Aukšto rango „Memorial“ narė Irina Ščerbakova teigė, kad uždrausdamas šią grupę Kremlius siunčia aiškų signalą Vakarams.
„Su pilietine visuomene darome viską, kas mums patinka. Pasodinsime už grotų, ką tik norėsime. Uždarysime, ką tik norėsime, – sakė ji. – Diktatūra tampa vis represyvesnė.“
