Artimi Rusijos generaliniam štabui asmenys žurnalistams atskleidė, kad po to, kai Ukrainoje „reikalai pradėjo vystytis ne pagal planą“ – blitzkrigas nepavyko, o Rusijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių – S. Šoigu neteko prezidento pasitikėjimo. Nors iki tol jiedu demonstravo itin glaudžius ryšius – eilę metų abu atostogavo taigoje Sibire. Netgi manoma, kad būtent ten galėjo būti aptarinėjami konkretūs Ukrainos užėmimo planai.
Straipsnyje pavadinimu „Kas vadovauja Rusijos kariuomene Ukrainoje“ nepriklausomi Rusijos tyrimų žurnalistai skelbia, kad V. Putiną savo dezinformacija klaidino ne tik FSB ataskaitos, bet ir Generalinio štabo žvalgyba, kuri taip pat, kaip ir kiti Rusijos valdininkai, V. Putinui pranešdavo ne realią padėtį Ukrainoje, o tai, ką šis norėjo matyti.
Tokias bėdas Rusijoje netiesiogiai pripažino ir buvęs „Donecko liaudies respublikos“ saugumo ministras Aleksandras Chodakovskis. „Viena iš pagrindinių uždaros sistemos problemų, besiformuojančių per dešimtmečius ir persipynusi interesų gijomis – panika dėl negatyvių ataskaitų. Atvirai pripažįstantys vienas ar kitas problemas siaurame rate generolai, paklausti, „tai kodėl nepateikiate apie tai ataskaitų?“, atsako: tai juk iškart nuims…“, – cituojamas A. Chodakovskis.
Šaltiniai iš Rusijos generalinio štabo tvirtina, kad apie realią situaciją Ukrainoje, Ukrainos kariuomenės būklę ir pačią karinę operaciją V. Putinas sužinojo tik iškilus problemoms, kurių jau nebuvo įmanoma nuslėpti. Jis tariamai netgi bandė „gelbėti situaciją“, pats užsiimdamas dalinių perkėlimu. Tačiau greitai suprato, kad taip nieko nepakeis, todėl pradėjo, apeidamas S. Šoigu, tartis su generolais (vadovaujančiais karinei operacijai), turinčiais vadovavimo patirties karo sąlygomis: Sirijoje ir kituose karštuosiuose taškuose.
Skelbiama, kad liepos mėnesį V. Putinas viešai pastatė S. Šoigu į nepatogią padėtį, kuomet pažymėjo, kad jam „nelabai ir reikia jo ataskaitų“. Kuomet S. Šoigu prieš televizijos kameras atsiskaitė prezidentui dėl „išlaisvintų LLR teritorijų“, V. Putinas vietoje pagyrų atsakė, kad S. Šoigu yra žinoma apie dviejų generolų, kurie tiesiogiai vadovauja karinei operacijai Ukrainoje, ataskaitą tos pačios dienos ryte ir jos metu pateiktas „įžvalgas, kaip tęsis puolimo operacija“.
Rusijos kariuomenės štabe manoma, kad V. Putinas pradėjo remtis patyrusiais karo vadais, kurie sugeba prisitaikyti prie „realybės“, kuri gerokai skiriasi nuo pateikiamų žvalgybinių ataskaitų.
Tie patys šaltiniai netgi tvirtina, kad jau ir pačioje Gynybos ministerijoje žmonės skiriami be ministro S. Šoigu nuomonės.
Taip pat kariuomenės šaltiniai aiškina, kad S. Šoigu iš baimės prieš savo viršininką laiku nepriėmė svarbių taktinių sprendimų – pavyzdžiui, sprogdinti ukrainiečių pajėgų atsitraukimo tiltus. Uždraudęs tai daryti V. Putinas iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad „Ukrainos kariuomenė jau tuoj pasiduos“ ir pavyks užimti didelę teritoriją be žymesnių smūgių miestų infrastruktūrai.
Kariuomenėje skundžiamasi ir tuo, kad fronte katastrofiškai trūksta karių ir karininkų. Skaičiuojama, kad sudėjus su okupuotų teritorijų mobilizuotais ukrainiečiais Rusijos kariuomenę sudaro apie 150-180 tūkst. karių ir karininkų, o Ukrainos – apie 250 tūkst. žmonių, o įskaitant mobilizuotuosius – apie 700 tūkst.
Tokiu atveju „karinė operacija“ gali užsitęsti dar metams ar dviem, o tai jau toli gražu ne tas rezultatas, kurioje tikėjosi V. Putinas. Pakartoti Krymo scenarijaus jam nepavyko.
Dar viena problema, dėl kurios nepasitenkinimą rodo kariuomenės vadovybė – Rusijos neskelbiama mobilizacija. V. Putinas nuolat akcentuoja, kad įvykiai Ukrainoje nėra karas („Mes dar net nepradėjome“) ir mobilizacija čia nereikalinga. Nepaisant to, kariuomenės vadai tuo nepatenkinti, nes karių trūksta, o ir dalis tų, kurie yra – demoralizuoti, dažnai atsisako kariauti. S. Šoigui ir šįkart baiminasi prieštarauti savo vadovui, todėl laikosi nuo šio klausimo nuošaliau.
Kalbama netgi, kad S. Šoigui žmonės už didelius pinigus samdė didžiausių Rusijos žiniasklaidos priemonių žmones, kad šie rašytų reklaminius tekstus su „mobilizacijos nauda“. Tokiu būdu buvo tikėtasi, kad „per aplink“ ant Rusijos prezidento stalo atsiras „tinkama analitika“, o V. Putinas „netyčia“ susiprotės paskelbti mobilizaciją.
Taip pat šiuo metu vyksta ir vidinė jėgos struktūrų kova, įrodinėjant „kuris labiau kaltas“ dėl klaidingų karo Ukrainoje prielaidų pateikimo. Generalinis štabas renka duomenis apie FSB saugumiečius, saugumiečiai renka duomenis apie kariuomenės klaidas. Kalbama, kad yra surinkta medžiagos dešimtims baudžiamųjų bylų, bet jos kol kas dūla stalčiuose – baiminamasi dar labiau demoralizuoti ir taip neblizgančią moralės būkle Rusijos kariuomenę. Ta pati priežastis, anot „Važnyje istoriji“ šaltinių, išlaiko ir S. Šoigu savo poste.
