Teigiama, kad dar rugsėjo pradžioje Minske lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų delegacijos atstovai, kurie rinko informaciją apie kariuomenės dislokacijos vietas pratybų metu.
Pastarąjį kartą Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“ vyko 2021 m. rugsėjį. Tąkart kariniai veiksmai buvo įgyvendinti šių valstybių poligonuose.
Skaičiuojama, kad „Zapad 2021“ karinių pratybų metu iš viso dalyvavo 2,5 tūkst. rusų kariškių.
Dalis analitikų anksčiau atkreipė dėmesį, kad rusų ir baltarusių pajėgų sutelkimas „Zapad“ karinių pratybų metu gali kelti tam tikrų rizikų Baltijos šalių saugumui.
Rusija karines pratybas „Zapad“ kas ketverius metus rengia nuo 2009-ųjų (pirmąjį sykį jos buvo surengtos dar 1999 metais, tačiau vėliau sekė ilga pertrauka). Šių pratybų tikslas yra gerinti Rusijos „gynybines galimybes“ Vakarų karinėje apygardoje.
Tačiau, didžiausio Vokietijos leidinio, tabloido „Bild“, kurie pakalbino kelis Vakarų žvalgybos analitikus, teigimu, „Zapad 2017“ buvo nei „antiteroristinės“ nei „išskirtinai gynybinio pobūdžio“ pratybos, tačiau „akivaizdus“ ir „plataus masto konvencinio karo prieš NATO ir Europą“ pasirengimas.
Anot šių šaltinių, pratybose buvo išbandomos Baltijos šalių (ir Baltarusijos) okupacijos bei „staigaus puolimo“ prieš NATO šalis – Vokietiją, Nyderlandus, Lenkiją, Norvegiją ir aljanso partneres Švediją ir Suomiją, taktikos.
Pasak leidinio kalbintų dviejų šaltinių, Kremliaus pajėgos mokėsi smogti į NATO „pažeidžiamą teritoriją“, kuri, Rusijos požiūriu, yra trys Baltijos šalys. „Norint tai įgyvendinti, jūs turėsite atlikti staigią Suvalkų koridoriaus užgrobimo operacija“ tokiu būdu užkertant kelią NATO pajėgų judėjimui tarp Lenkijos ir Lietuvos. Leidinio teigimu, būtent tai Rusija ir padarė, sukurdama fiktyvią „Veišnorijos“ valstybę – Suvalkų perėjos teritoriją, perkeltą į Baltarusiją.
Tuo pat metu Rusija šių mokymų metu išbandė „Baltijos šalių uostų ir oro uostų neutralizavimą ir kontrolės perėmimą, siekiant užkirsti kelią kitų šalių kariuomenės atvykimui“.
Ekspertai pažymi, kad pratybų metu buvo suplanuota „konkreti karinė operacija“, kuomet „nereikia užimti visos šalies ar skelbti ten kažkokios „liaudies respublikos“, – pajėgos būtų nukreiptos į transporto infrastruktūros puolimą.
Rusijoje suimtas dar vienas generolas
Trečiadienį Rusijoje buvo sulaikytas dar vienas kariuomenės generolas, kaltinamas ėmęs kyšius. Tai – naujausias iš virtinės areštų, susijusių su korupcija kariuomenėje. Kai kurie stebėtojai tai vadina valymu.
Nuo pavasario, vykstant puolimui Ukrainoje, Maskva suėmė daugiau kaip dešimtį karinių pareigūnų.
Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovas generolas majoras Denisas Putilovas buvo sulaikytas dėl įtarimų gavęs 10 mln. rublių (108 tūkst. JAV dolerių) kyšį, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. Pasak tyrėjų, jis įtariamas „ypač didelio masto kyšio paėmimu“, kai 2023 m. kuravo sutartis dėl karinių transporto priemonių remonto.
Rusija ėmėsi susidorojimo su kariniais pareigūnais prieš pat prezidentui Vladimirui Putinui pakeitus gynybos ministrą Sergejų Šoigu ekonomistu Andrejumi Belousovu. Tarp žinomiausių suimtų pareigūnų yra buvęs gynybos viceministras Timūras Ivanovas.
Korupcija seniai įsišaknijusi Rusijos kariuomenėje. Daug paprastų rusų piktinasi ekstravagantišku aukšto rango karinių pareigūnų gyvenimo būdu, kai tuo metu Rusija tęsia karą Ukrainoje ir patiria didelių nuostolių.