Anot leidinio, bombose įrengti „sparnai“, kurie padidina jų veikimo nuotolį, leidžia skristi pakankamai žemai bei toli, išvengiant dalies priešlėktuvinės gynybos.
Anot leidinio, tokios bombos į laikraščių antraštes pateko kai naikintuvas netyčia numetė bombą Rusijos pasienio mieste Belgorode, apgadindamas pastatus ir sužeisdamas mažiausiai tris žmones.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ignatas „Telegraph“ sakė, kad tokios bombos kelia „labai rimtą grėsmę“. Papildomas nuotolis, kurį suteikia technologija, reiškia, kad Rusijos lėktuvai gali išvengti rizikingų išskridimų netoli fronto linijos.
„Šiuo metu priešas naudoja taktinius lėktuvus kovinėms užduotims palei sieną su Rusija, fronto liniją ir jūros pakrantę. Visose šiose teritorijose priešas jau maždaug mėnesį intensyviai naudoja sklandančias bombas“, – cituojamas jis.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, Maskvos pajėgos mūšio lauke kasdien numeta mažiausiai 20 sklandančių bombų.
Pasauliui laukiant anonsuojamo Ukrainos kontrpuolimo, Ukrainos ir Vakarų analitikai pradėjo spėlioti, kad šių ginklų naudojimas gali priversti Kyjivą keisti savo operacijų planavimą.
Minėtos bombos yra modifikuoti ginklai, kuriuose įrengti sparnai ir navigacinės sistemos skrydžio trajektorijai į taikinį nustatyti.
Tai paprasta ir primityvu, kaip ir nevaldomų ginklų perdarymas. „The Telegraph“ teigia, kad rusai dažniausiai perdirba senas sovietines aviacines bombas FAB-500. Tačiau kai kurios bombos, pavyzdžiui, UPAB-1500B-E, yra specialiai sukurtos atsižvelgiant į šias funkcijas.
Panašu, kad sklandančios bombos, kurios yra pigesnės ir lengviau pagaminamos nei balistinės ir sparnuotosios raketos, tapo Rusijos pasirinktu ginklu, nes, kaip pranešama, pritrūko aukštesnių technologijų tiksliosios amunicijos.
Kiekvieno modifikuoto ar pagaminto ginklo specifikacijos ir pajėgumai labai skiriasi: kai kurių jų veikimo nuotolis siekia iki 75 mylių, o taikinys gali būti pasiekiamas 10 metrų atstumu. Tačiau paprastai Rusijos naudojamų bombų veikimo nuotolis yra 30-45 mylios.
Nepriklausomai nuo bombų veiksmingumo, šie ginklai suteikia Rusijos naikintuvų pilotams galimybę veiksmingai naudoti oro jėgą siekiant daryti įtaką antžeminėms operacijoms, o tai anksčiau jiems sunkiai sekėsi.
Ukrainos žvalgyba praneša, kad dauguma atakų sklandančiomis bombomis vykdomos iš 25-30 mylių iš Rusijos teritorijos, o po to operacijos lėktuvai apsisuka, kad nepatektų į Kyjivo oro gynybos zoną.
„Atstumas, kurį suteikia naujieji savadarbiai ginklai, reiškia, kad oro gynybos grėsmė, kuri anksčiau ribojo smogiamųjų ir puolamųjų lėktuvų naudojimą, yra šiek tiek sumažinta“, – leidiniui komentuoja karinis analitikas Justinas Crumpas.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
