Zimbabvėje dėl maisto trūkumo planuojama išskersti 200 dramblių

Zimbabvės aplinkos ministras trečiadienį parlamente pareiškė, kad šalyje yra „dramblių daugiau nei reikia“, ir pridūrė, kad vyriausybė nurodė Zimbabvės parkų ir laukinės gamtos tarnybai („ZimParks“) pradėti dramblių naikinimo procesą.

200 dramblių bus sumedžiota tose teritorijose, kuriose jie susiduria su žmonėmis, įskaitant Hvangę, kur yra didžiausias Zimbabvės gamtinis rezervatas, AFP sakė „ZimParks“ generalinis direktorius Fultonas Mangwanya.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Parodė, kas naktimis vyksta Lietuvos miške: kiti to matę nėra

„Prašiau gelbėti gyvūnėlį. Jie man iškvietė policiją“: moteris išklojo, ką teko išgyventi veterinarijos klinikoje

Siaubo filmas Vilniuje vidury baltos dienos: tūkstančiai gyventojų pašiurpo – prašo viešinti

Zimbabvėje gyvena apie 100 000 dramblių, o jų populiacija čia yra antra pagal dydį pasaulyje po Botsvanos.

Pasak „ZimParks“, Hvangėje dėl gamtosaugininkų pastangų gyvena 65 000 dramblių, t. y. daugiau nei keturis kartus daugiau, nei jų ten gali būti. Paskutinį kartą drambliai Zimbabvėje buvo naikinami 1988 metais.

Kaimyninė Namibija, kovodama su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius sausra, jau išnaikino 160 dramblių iš numatytų 700.

Zimbabvė ir Namibija yra vienos iš daugelio pietų Afrikos šalių, paskelbusių nepaprastąją padėtį dėl sausros.

Tačiau šis žingsnis medžioti gyvūnus maistui nebuvo visų palankiai sutiktas.

„Vyriausybė turi turėti tvaresnių ir gamtai draugiškų metodų, kaip kovoti su sausra, nedarant žalos turizmui. Taip rizikuojama, kad turistai dėl etinių priežasčių nusigręš. Drambliai yra pelningesni gyvi nei negyvi“, – sakė Farai Maguwu, ne pelno siekiančio Gamtos išteklių valdymo centro direktorius.

„Parodėme, kad esame prasti gamtos išteklių saugotojai, o mūsų apetitas neleistinais būdais įgyjamiems turtams neturi ribų, todėl tai turi būti sustabdyta, nes tai neetiška“, – sakė jis.

Tačiau gamtosaugininkas ir Namibijos aplinkosaugos rūmų generalinis direktorius Chrisas Brownas teigė, kad „drambliai daro niokojantį poveikį buveinėms, jei jiems leidžiama nuolat, eksponentiškai daugintis“.

„Jie tikrai kenkia ekosistemoms ir buveinėms, be to, daro didžiulį poveikį kitoms rūšims, kurios yra mažiau žinomos ir todėl atrodo mažiau svarbios eurocentristiškiems, miestuose gyvenantiems sofos gamtosaugininkams, – sakė jis. – Šios rūšys yra tokios pat svarbios kaip ir drambliai.“