Vaizdo įraše V. Zelenskis tvirtino, kad tūkstančiai rusų karių beveik septynis mėnesius trunkančios invazijos metu jau žuvo mūšio lauke.
„55 tūkst. rusų karių per 6 mėnesius žuvo šiame kare. Dešimtys tūkstančių [rusų karių] yra sužeisti arba suluošinti. Norite daugiau? Ne? Tuomet surenkite protestus. Pasipriešinkite. Bėkite. Arba patekite į Ukrainos nelaisvę. Tai yra galimybė jums, norintiems išlikti gyviems“, – sakė V. Zelenskis.
Remiantis Pentagono duomenimis, karinės invazijos Ukrainoe metu buvo nužudyta arba sužeista apie 70–80 tūkst. rusų karių.
Atkreipdamas dėmesį į Rusijoje vykstančius protestus prieš mobilizaciją, Ukrainos vadovas V. Zelenskis teigė, kad „[rusai] suprato, jog buvo apgauti“.
„Jūs jau esate visų šių nusikaltimų, žudynių ir kankinimų, naudojamų prieš ukrainiečius, bendrininkai. Nes jūs tylėjote.
Rusijoje vyrams yra pasirinkimas – mirti arba gyventi, būti suluošintais arba išsaugoti gyvybę, moterims – visam gyvenimui galite prarasti savo vyrus, sūnus, anūkus arba bandyti apsaugoti juos nuo mirties, karo, nuo vieno žmogaus [V. Putino]“, – kalbėjo V. Zelenskis.
#Zelenskyy addressed the Russians: "55,000 Russian soldiers died in this war in six months. Tens of thousands were wounded, maimed. Do you want more? No? Then protest. Fight. Run away. Or surrender to Ukrainian captivity. These are the options for you to survive." pic.twitter.com/8XLIWUcMw1
— NEXTA (@nexta_tv) September 22, 2022
Ekspertai: Rusijos dalinė mobilizacija karą pratęs, bet nepadės Maskvai jo laimėti
Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.
V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.
Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.
Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.
„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot (Dara Masikot), tyrinėjanti mobilizacijos procesą.
„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.
Fronto linijų stiprinimas
Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.
Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.
„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.
„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.
Pavargę kariai keičiami neapmokytais
Tačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.
„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.
„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.
Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.
„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.
„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.
Blefas?
Daugiau nerimo sukėlė V. Putino pareiškimas, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą.
„Kai iškils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones“, – sakė V. Putinas.
„Tai ne blefas“, – pabrėžė jis.
„Tie, kurie bando mus šantažuoti branduoliniais ginklais, turėtų žinoti, kad vėjas gali pasisukti ir į jų pusę“, – kalbėjo prezidentas.
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs V. Putino žodžius „neatsakinga retorika“, sakė: „Mes į tai žiūrime labai rimtai.“
Kai kurie analitikai V. Putino kalbas atmetė kaip pasikartojantį blefavimą. Tačiau kiti ekspertai mano, kad Kremliaus vadovas, regis, pakeitė nusistovėjusią Rusijos branduolinio ginklo naudojimo politiką – be kita ko, neatsakė, ar ši doktrina taikoma okupuotoms Ukrainos teritorijoms, kurias Maskva nori aneksuoti.
„Grasindamas panaudoti atominę bombą, kas išeina už Rusijos deklaratyvios politikos ribų, V. Putinas rodo savo neviltį dėl nesėkmingo karo Ukrainoje“, – „Twitter“ parašė Hansas Kristensenas, Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės politikos specialistas.
„Tai skamba kaip naujas mušimasis į krūtinę, tačiau akivaizdu, kad tai aiškiausias iki šiol išsakytas Putino branduolinis grasinimas“, – pridūrė jis.
„Labai svarbu, kad NATO neužkibtų ant šio masalo ir nepakurstytų jo melagingo naratyvo aiškiai grasindama branduoliniu atsaku“, – pabrėžė H. Kristensenas.
Andrejus Baklickis iš JT Nusiginklavimo tyrimų instituto teigė, kad V. Putino pareiškimai „peržengia Rusijos branduolinės doktrinos ribas, pagal kurią Rusija pirmoji branduolinį ginklą panaudoja tik įprastiniame kare, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui“.
„Kalbant asmeniui, kuris vienintelis turi įgaliojimus priimti sprendimus dėl Rusijos branduolinių ginklų, į tai reikės žiūrėti rimtai“, – sakė A. Baklickis.
