Lenkijos prezidentas A. Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus.
Zacharova pažėrė Lenkijai naujų grasinimų
Rusija šiuos žodžius pavadino provokaciniais ir pažėrė naujų grasinimų.
„Lenkijos valdžia jau seniai neslepia savo ambicijų, kaip glaudžiau „prisiglausti“ prie Europoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų, ir aktyviai įpainioja jas į savo giliai priešišką politiką Rusijos atžvilgiu“, – cituojama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Ji taip pat papylė priekaištų NATO. M. Zacharova pareiškė, kad Lenkijai neva nebeužtenka tik būti NATO nare.
Savo pasisakymą M. Zacharova užbaigė drėbdama grasinimą, neva tiek Maskva, tiek Minskas atsižvelgs į „lenkiškąjį veiksnį“ ir imsis saugumo priemonių.
„Panašu, kad Varšuva maniakiškai siekia pritraukti dar daugiau Rusijos generalinio štabo karinių planuotojų dėmesio. Nesunku numanyti, kad jei Lenkijos teritorijoje atsiras JAV branduolinis ginklas, atitinkami objektai iš karto bus įtraukti į teisėtų taikinių, kuriuos galima nugalėti tiesioginio karinio susidūrimo su NATO atveju, sąrašą“, – pareiškė ji.
Duda: Lenkija yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei taip nuspręstų NATO
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.
Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.
„Jei mūsų sąjungininkai nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus mūsų teritorijoje, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, esame pasirengę tai padaryti“, – sakė prezidentas interviu dienraščiui „Fakt“.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.
„Žinoma, kariuomenė išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų reikalingų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Lenkijos prezidentas kalbėjosi su šalies žiniasklaida po praėjusią savaitę įvykusio vizito Niujorke, kur jis susitiko su Jungtinių Valstijų eksprezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė Rusijos karą Ukrainoje. Kovo mėnesį A. Duda kartu su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku lankėsi Vašingtone ir ten susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Pasak A. Dudos, Lenkija ir JAV jau kurį laiką diskutuoja apie bendradarbiavimą branduolinėje srityje.
„Jau kelis kartus apie tai kalbėjau. Turiu prisipažinti, kad kai manęs apie tai paklausė, pareiškiau, kad esame pasirengę“, – teigė prezidentas.
„Rusija vis labiau militarizuoja Kaliningradą. Pastaruoju metu ji perkelia savo branduolinius ginklus į Baltarusiją“, – pridūrė A. Duda.
Praėjusių metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino, kad Maskva nusiuntė Baltarusijai taktinių branduolinių ginklų.
Neseniai lankydamasis JAV A. Duda pareiškė, kad Lenkija yra pasiruošusi prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos.
NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis,
Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.
Nuo 2009 metų JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Tuometinis lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis pernai irgi sakė, kad reaguodama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus.
2023-iųjų liepą vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu sąjungininkės įsipareigojo „imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas branduolinio atgrasymo misijos patikimumas, veiksmingumas, saugumas ir sauga“.
