Nuo XVI a. pradžios, kai už drąsą ir ištikimybę gerbiami šveicarų samdiniai atvyko į Romą tarnauti popiežiui Julijui II, mažiausia pasaulyje kariuomenė buvo pasitelkta Vatikane saugoti popiežių, jo rezidenciją ir miesto sienas, skelbia portalas „The Guardian“.
Naujokų priesaikos repeticija
Apsirengę tradiciniais raudonais, geltonais ir mėlynais drabužiais, su šarvais ir avalyne, vyrai kareivinių kieme repetavo nepriekaištingai surežisuotą eiseną, o kiekvienas iš jų pakėlė į dangų tris dešinės rankos pirštus, kad primintų Švenčiausiąją Trejybę, ir kartu ištarė pontifiko priesaiką.
Tarp 34 asmenų, gegužę vykusioje ceremonijoje pasižadėjusių „paaukoti gyvybę“ gindami popiežių, yra 22 metų Renato Peteris, kuris buvo užverbuotas netoli Sant Gallo esančiame kaime, viename iš kelių Šveicarijos kaimelių, jau šimtmečius teikiančių jaunuolius elitiniam korpusui.
Jis svajojo tapti šveicarų gvardijos nariu nuo tada, kai būdamas 12 metų pirmą kartą pamatė vieną iš jų trečiadienio ryto popiežiaus audiencijoje Šventojo Petro aikštėje.
„Tuomet po pietų ėjome apžiūrėti kareivinių, – pridūrė R. Peteris, kuris tuo metu buvo atvykęs į Romą su savo vyskupija. – Pagalvojau: „Oho, koks šaunus darbas! Pasakiau mamai, kad vieną dieną būsiu šveicarų gvardietis... Ši svajonė niekada manęs nepaliko“.
Kaip atrodo gvardijos nariai?
Sargybiniai gali atrodyti keistai, tačiau vyrai, vilkintys Renesanso stiliaus uniformas, kurias 1914 m. sukūrė pulkininkas Julesas Repondas, o ne Michelangelo (kaip daugelis mano), praėjo konkurencingą paraiškų teikimo procesą ir griežtą mokymą, kad pasiektų tokį aukštą lygį.
Rekrutai turi būti vyrai, šveicarai, 19–30 metų amžiaus, aukštesni nei 1,74 m, nevedę, pamaldūs „nepriekaištingos reputacijos“ katalikai. Jie turi atlikti Šveicarijos karinę tarnybą ir įsipareigoti bent dvejus metus tarnauti popiežiui. Jie gali susituokti po penkerių tarnybos metų.
Tradicinis jų ginklas – halabardos, tačiau kariai yra apmokyti naudotis šiuolaikiniais mažais ginklais, įskaitant neseniai pradėtus naudoti elektrošoko pistoletus. Nuo 1981 m., kai po pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II sužeistam popiežiui į pagalbą atskubėjo eiliniai Šveicarijos gvardijos kariai, vis daugiau dėmesio skiriama savigynai ir kovos su terorizmu metodams.
Svarbus ir psichologinis pasirengimas
2018 m. popiežius Pranciškus padidino kariuomenės skaičių nuo 110 iki 135 po virtinės teroristinių išpuolių Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse bei ruošdamasis kitų metų jubiliejui, kai Vatikaną turėtų aplankyti 35 mln. žmonių.
„Kaip ir visos kariuomenės, turime būti pasirengę visoms situacijoms“, – sakė pajėgų atstovas spaudai kapralas Eliahas Cinottis.
Be karinių mokymų, naujokams atliekami intensyvūs psichologiniai testai, kad būtų užtikrinta, jog jie turi protinių gebėjimų prisitaikyti prie Šveicarijos gvardijos karių gyvenimo.
„Daugeliui jų tai nepavyksta arba jie priimami į darbą ir išbūna tik kelis mėnesius, kai supranta, kad ši karjera ne jiems“, – pridūrė E. Cinottis.
Nors šiandien Šveicarijos gvardijos vaidmuo iš dalies yra ceremoninis, ir dalinai skirtas popiežiaus apsaugai, ankstesniais laikais jie dalyvavo žiauriuose mūšiuose.
Priesaika priimama ypatingą dieną
1527 m. gegužės 6 d., kai ginant popiežių Klemensą VII per Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V sukilusių karių įvykdytą Romos apiplėšimą žuvo visi, išskyrus 42 iš 189 sargybinių – tai buvo tamsiausia armijos valanda. Naujų gvardijos karių prisaikdinimo ceremonija rengiama kasmet gegužės 6 d., taip paminint karių pasiaukojimo sukaktį.
Gerokai mažesnė kariuomenė taip pat buvo pasirengusi mirti už pontifiką, kai Adolfo Hitlerio pajėgos įžengė į Romą per Antrąjį pasaulinį karą, nors galiausiai vokiečiai Vatikano nepuolė.
Popiežius Pranciškus sargybinius vadina „savo pasiuntiniais“, nes, pasak E. Cinotti, didelę darbo dalį šiandien sudaro paguodos teikimas žmonėms, kurie ateina į Vatikaną ieškodami pagalbos.
„Jie yra netekę vilties, nes galbūt prarado darbą ar namus, o Vatikanas yra jų paskutinė viltis, – pridūrė jis. – Kai kurie žmonės nori užbaigti savo gyvenimą, o mes turime stengtis užkirsti tam kelią. Tokios situacijos gali būti labai sunkios, bet mes turime padėti rasti sprendimus... net ir paprasčiausias išklausymas gali padėti“.
Beveik visą parą praleidžia kartu
Nors kariuomenėje ir toliau tarnauja tik vyrai, planuojama statyti naujas kareivines, kuriose bus galima apgyvendinti ir moteris.
„Sprendimą, ar moterys galės prisijungti, priims popiežius, o mes įgyvendinsime viską, ko jis norės“, – sakė E. Cinottis.
Sargybiniai dirba šešių valandų pamainomis, kartais įtemptomis dienomis – 12 valandų. Per mėnesį jie uždirba apie 1,2 tūkst. eurų, o laisvu nuo darbo metu gali laisvai išvykti už Vatikano ribų. Jie gyvena kartu bendruose bendrabučiuose.
„Kariai beveik 24 valandas per parą gyvena kartu, – sakė R. Peteris. – Tačiau tai yra gera draugija ir užmezgamos tikrai geros pažintys“.
Jis jaudinasi dėl priesaikos ceremonijos, ypač dėl to, kad pradžioje jam teks groti mažu trimitu, ir „visų akys kryps į jį“.
Tačiau jis pasirengęs tarnauti popiežiui.
„Tai geriausia šio darbo dalis – būti tarp svarbiausių žmonių pasaulyje, kai tik 135 vaikinai turi tokią galimybę“, – sakė R. Peteris.
