Tai buvo pirmas šių lyderių pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Turėjau ilgą ir turiningą pokalbį telefonu su [Kinijos] prezidentu Xi Jinpingu. Tikiu, kad šis pokalbis, taip pat Ukrainos ambasadoriaus Kinijoje paskyrimas suteiks stiprų postūmį mūsų dvišalių santykių plėtrai“, – parašė V. Zelenskis platformoje „Twitter“.
Šį įrašą naujienų agentūrai AFP patvirtino vienas prezidentūros pareigūnas.
V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Ukrainos ir Kinijos lyderiai beveik valandą kalbėjosi telefonu.
Kinų valstybinė žiniasklaida irgi pranešė, kad Xi Jinpingas telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu.
Xi Jinpingas pasakė Ukrainos lyderiui, kad derybos yra vienintelis būdas užbaigti karą, sakoma transliuotojo CCTV pranešime.
„Kalbant apie Ukrainos krizę, Kinija visada buvo taikos pusėje ir jos pagrindinė pozicija yra skatinti taikos derybas“, – V. Zelenskiui, anot CCTV, sakė Xi Jinpingas.
Pekinas oficialiai laikosi neutralumo dėl Rusijos karo Ukrainoje, o Xi Jinpingas niekada nėra pasmerkęs Rusijos invazijos.
V. Zelenskis ne kartą sakė, kad būtų pasirengęs derėtis su Kinijos lyderiu.
Vasario mėnesį Pekinas pristatė 12 punktų dokumentą su raginimu politiškai išspręsti krizę Ukrainoje.
Maskvos kritika
Po V. Zelenskio ir Xi Jinpingo telefoninio pokalbio, Maskva pareiškė, esą Kyjivas kenkia bet kokioms pastangos užtikrinti taiką.
„Ukrainos valdžia ir jos Vakarų rėmėjai jau įrodė, kad sugeba sužlugdyti bet kokias taikos iniciatyvas“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažymėdama, kad „Kinija yra pasirengusi dėti pastangas, kad būtų pradėtas derybų procesas“.
Tuo metu Prancūzija pareiškė remianti bet kokį dialogą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą konfliktą.
Prancūzija „skatina bet kokį dialogą, galintį prisidėti prie konflikto sprendimo, kuris atitiktų pagrindinius Kyjivo interesus“ ir tarptautinę teisę, sakė prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Pareigūnas pabrėžė, kad tokią žinią nešė prezidentas Emmanuelis Macronas per savo vizitą Kinijoje anksčiau šį mėnesį.
Vasario mėnesį Pekinas pristatė 12 punktų dokumentą su raginimu politiškai išspręsti krizę Ukrainoje.
Šiame dokumente Kinija yra vaizduojama kaip neutrali šalis ir ragina pradėti taikos derybas.
Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“.
Tačiau Kinija kategoriškai atsisako paaiškinti, kaip tai susiję su Rusijos invazijos į Ukrainą aplinkybėmis.
Dokumente Pekinas ragina Rusiją ir Ukrainą atnaujinti taikos derybas, teigdamas, kad tai yra vienintelis galimas padėties sprendimas.
„Tarptautinė bendruomenė turėtų ir toliau laikytis teisingo požiūrio – skatinti derybas dėl taikos, padėti konflikto šalims kuo greičiau atverti duris politiniam sprendimui ir sudaryti sąlygas bei platformas deryboms atnaujinti“, – rašoma dokumente.
Ukrainos sąjungininkai šį dokumentą sutiko skeptiškai, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Pekinas „nėra labai vertas pasitikėjimo, nes nesugebėjo pasmerkti neteisėtos invazijos į Ukrainą“.
Tuo pat metu Vakarai teigė, kad Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet ne su V. Zelenskiu, taip pat faktas, kad jiedu dar nebuvo pasikalbėję telefonu, rodo, jog Kinija nėra tokia nešališka karo Ukrainoje atžvilgiu.
