Pats D. Gordonas savo pašnekovą vadino Lietuvos demokratijos tėvu ir perdavė nuoširdžių linkėjimų Lietuvos žmonėms, kurie labai padeda Ukrainai.
V. Landsbergis pažėrė Vakarų kritiką Rusijos veiksmų atžvilgiu.„Ukrainiečių vaikus žudyti galima, NATO vaikų žudyti negali. Jų ginti gali stoti didelė jėga, o Ukrainos vaikų diskriminacija man nelabai aiški. Gal praktiškai neįmanoma jų apginti. Tačiau iš anksto skelbti, kad mes jų neginsime – tai klaida“, – aiškino V. Landsbergis.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir „Sąjūdžio“ lyderis taip pat pažymėjo, kad būtina vadinti daiktus savo vardu. „Tai juk genocidas. Tai dar neįvardinta, kaip genocidas. O kodėl? Kodėl nevadinti daiktų savo vardais? <...> Žudikus – žudikais. Kanibalus – kanibalais“, – laidoje pasakojo jis, pridūręs, kad tokios organizacijos, kaip Jungtinės Tautos nėra skirtos kanibalams.
Kalbėdamas apie V. Putiną, V. Landsbergis pareiškė, kad Rusijos prezidentas, tikėtina, yra „labai nelaimingas ir vienišas žmogus“.
„Jam dėl to labai skaudu ir jis keršija. Jis keršija pasauliui. Netgi galima būtų palyginti su azijietiška liga amok. Kuomet žmogus išprotėja, bėga su peiliu ir žudo bet ką, kas tik pasitaiko pakeliui – nes jam labai negera, tam žmogui. Ir vietoje to, kas save užmuštų, palengvinant situaciją visiems, jis žudo kitus. Kol jo neužmuša, – aiškino V. Landsbergis. – Ir aš nežinau, ar yra kitas vaistas, kaip sušaudyti tą bėgančią su ugniniu peiliu rankoje žiurkę, kuri pjauna visus aplink paeiliui.“
V. Landsbergis taip pat abejojo, ar Rusiją šiuo metu apskritai įmanoma išgelbėti, žinant, kokioje būsenoje dabar yra šios šalies žmonės. „Čia viskas: ir moralė, ir demografija, ir valstybės būklė, ir kažkoks žmonių išsigimimas. Baisus moralinis išsigimimas. Kai jiems ant visko nusispjauti, tik šlovinti fiurerį. Visa tai jau buvo, buvo Hitlerio laikais – labai panašūs politiniai, visuomeniniai reiškiniai. To net negalima pavadinti visuomene. Tai yra masė pasyvios būklės žmonių.“
Buvęs Lietuvos vadovas akcentavo, kad Vakarai daugelį metų buvo „absoliučiai naivūs“. „Mes kai ką jau iš patirties žinojome, sakėme jiems, patarinėjome, tačiau mūsų patarimai taip ir liko nuošalyje – reikia žvelgti plačiau, giliau ir toliau aiškino mums, – pasakojo V. Landsbergis. – Tai mes ir ėjome visi vis giliau ir giliau, toliau ir toliau. O kuo visa tai baigsis, tai duok Dieve, tai baigsis ne visiška žmonijos griūtimi, o Rusijos griūtimi“.
„Deja, Rusija yra liga. Vėžinis susirgimas“, – pažymėjo V. Landsbergis.
