Ukrainiečių lyderis susitiko su suomių prezidentu Sauli Niinisto, kurio šalis balandį tapo naujausia NATO nare, ir aptarė su juo Ukrainos gynybą.
„Būtent gynyba nuo Rusijos agresijos buvo pagrindinė šiandienos derybų tema, – platformoje „Telegram“ po susitikimo su S. Niinisto rašė V. Zelenskis. - Taip pat aptarėme kito ES sankcijų Rusijai dėl teroro paketo rengimą, taip pat galiojančių sankcijų, kurių Rusija nuolat bando išvengti, laikymąsi.“
„Visi turėtume prisiminti, kad kuo labiau spausime agresorių, tuo greičiau agresija baigsis“, – pabrėžė jis.
„Tikiu, kad šie metai bus lemtingi mums, Europai, Ukrainai, lemtingi pergalei“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su S. Niinisto.
V. Zelenskis padėkojo S. Niinisto už ligšiolinę karinę paramą ir teigė, kad abu susitarė paspartinti tolesnį tiekimą.
Nors Ukraina konkrečiai paprašė modernių naikintuvų, S. Niinisto tvirtino, kad dėl Suomijos geografinės padėties – ilgos sienos su Rusija – ji negali atsisakyti turimų naikintuvų, kol nebus pristatyti nauji kariniai orlaiviai, kuriuos planuojama gauti nuo 2025 metų.
Tačiau V. Zelenskis sakė esąs „įsitikinęs, kad turėsime lėktuvų“, ir pabrėžė, kad iki šiol Ukraina, prieš gaudama pažangesnę karinę paramą, pirmiausia turėjo įrodyti savo pranašumą mūšio lauke.
„Vykdysime puolamuosius veiksmus, o po to gausime lėktuvus“, – teigė jis.
V. Zelenskis taip pat pasveikino Suomiją įstojus į NATO ir sakė, kad „Ukrainai reikia tokių pačių saugumo garantijų“.
„Galingiausia saugumo garantija Ukrainai yra narystė NATO“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie Aljanso atvirų durų politiką, S. Niinisto teigė, kad labai svarbu, jog prieš liepos mėnesį įvyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje „visos NATO šalys galėtų išsakyti bendrą nuomonę šiuo klausimu“.
Kopenhagos pagalbos paketas
Kiek vėliau V. Zelenskis Suomijos prezidento rezidencijoje turi susitikti su keturiais Šiaurės šalių ministrais pirmininkais. Jie aptars paramą Ukrainai.
Suomijos prezidento rūmuose Helsinkyje vyksiančiame susitikime dalyvaus Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir ir Suomijos prezidentas S. Niinisto.
Dėl šio susitikimo trečiadienį dalis Helsinkio centro buvo uždaryta automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems.
„Kad būtum NATO ir remtum sąjungas norėdamas sulaukti paramos, turi atlikti tai pagrindžiantį diplomatinį darbą. Ukraina tai šiandien daro“, – per „Telegram“ rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėja komunikacijos klausimais Darija Zarivna.
Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, visos minėtos Šiaurės šalys pažadėjo finansinę ir karinę paramą Kyjivui.
S. Niinisto anksčiau sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime bus aptarta Rusijos agresija Ukrainoje, Šiaurės šalių tolesnė parama Ukrainai, Ukrainos santykių su Europos Sąjunga ir NATO raida, ir Ukrainos taikos iniciatyva.
„Vis dar skubiai reikia karinės paramos, kad ukrainiečiai būtų kuo stipresni kovoje su Rusija, – pareiškime teigė Danijos ministrė pirmininkė M. Frederiksen. – Privalome padėti atstatyti Ukrainą ir išsaugoti viltį dėl normalaus kasdienio gyvenimo ir teisingos ateities kitoje karo pusėje.“
Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija taip pat prisidėjo prie tarptautinių pastangų tiekti Kijivui sunkesnę ginkluotę ir atidavė savo tankų „Leopard 2“ arba pasiūlė finansinę paramą tokiems tankams įsigyti.
Antradienį Danija paskelbė siunčianti 1,7 mlrd. kronų (228 mln. eurų) vertės karinę pagalbą būsimam Ukrainos kontrpuolimui – tai kol kas didžiausias Kopenhagos pagalbos Kyjivui paketas.
