Kaip rašo „SkyNews“, A. Baerbock perspėjo Kinijos atstovus neperduoti ginklų Rusijai, mat Pekinas taip pat yra atsakingas už taikos įtvirtinimą.
Vokietijos atstovė Miucheno saugumo konferencijos metu taip pat paragino Kinijos diplomatus nesiųsti Maskvai tam tikros įrangos, kuri gali būti naudojama kariniams tikslams pasiekti.
Jei Kinija imtų tiekti Rusijai ginklus, ES tai būtų „raudonoji linija“
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę.
J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“
„Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Kinija dabar „svarsto galimybę suteikti [Maskvai] paramą mirtina“ ginkluote, nuo „šaudmenų iki pačių ginklų“.
Tačiau Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
„Jungtinės Valstijos, o ne Kinija, be perstojo siunčia ginklus į mūšio lauką“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas.
27 narių Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo pat Maskvos invazijos pradžios prieš beveik metus ir teikia Kyjivui milijardų eurų vertės karinę bei finansinę paramą.
Didelė tarptautinės bendrijos dalis nerimauja dėl vis glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių, taip pat dėl Kinijos atsisakymo tiesiai pasmerkti Kremliaus agresiją Ukrainoje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas įspėjo, kad jei Kinija tikrai pradės tiekti ginklus Rusijai, tai „tikrai turės pasekmių“.
„Mums taip pat reikia visomis priemonėmis spausti ir įspėti Kiniją, kad tarptautinė bendrija su tuo niekaip nesutiks“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Nors ES įspėjo Pekiną, ji taip pat svarsto planus spartinti savo gamybą ir Kyjivui labai reikalingų šaudmenų tiekimą.
„Padarysime visa, ką galime, – sakė J. Borrellis. – Tai skubiausias reikalas; jei mums tai nepavyks, tuomet karo rezultatui tikrai iškils pavojus.“
Estija yra pateikusi pasiūlymą ES šalims drauge už 4 mlrd. eurų nupirkti milijoną 155 mm kalibro sviedinių Ukrainai.
Apskaičiuota, kad Ukraina kiekvieną mėnesį sunaudoja tūkstančiais šaudmenų daugiau, nei ES gynybos industrija šiuo metu yra pajėgi pagaminti.
