Vokietijos federalinės policijos sąjunga, atstovaujanti šalies pasieniečius, rekomendavo šalies valdžiai įvesti laikiną sustiprintos kontrolės režimą pasienyje su Lenkija, kad būtų sustabdytas nelegalių migrantų srautas. Per pastaruosius kelis mėnesius buvo sulaikyti 5 tūkst. migrantų, įskaitant 500 vien per ankstesnį savaitgalį.
Sąjungos atstovai pareiškė, kad juos neramina 2015-ųjų pabėgėlių krizės pasikartojimo galimybė, kuomet daugiau nei 800 tūkst. atvykėlių perpildė visas, net ir teorines, Vokietijos galimybes suteikti prieglobstį.
Specialistų teigimu, dabartinis pabėgėlių srautas iš Lenkijos į Vokietiją savo mastu primena 2013-ųjų Austrijos pasienį, kuomet prasidėjo migracijos banga per Viduržemio jūrą. Vokietijos valdžia perspėjama dėl „infrastruktūros ir saugumo sistemų griūties pasienyje“ ir „nekontroliuojamos migracijos į Vokietiją“.
Lukašenka atvėrė dar vienus vartus
Liepos mėnesį 67-erių A. Lukašenka pasiūlė bevizį atvykimą į šalį daugiau nei 70-ies valstybių gyventojams, įskaitant ir Artimųjų Rytų, kur vyksta arba neseniai vyko karo veiksmai. Pagal jau išaiškintą schemą migrantai skrenda lėktuvais į Minską, o vėliau su tarpininkų pagalba pasiekia pasienį su Lenkija, Lietuva ar Latvija, per kurias bando patekti į Vokietiją. Prieš pradedant neįleidimo politiką į Lietuvą per kelis mėnesius pateko per 4 tūkst. migrantų, panašus skaičius ir Latvijoje. Lenkijos valdžia tikina, kad užkirto kelią daugiau nei 16 tūkst. bandymų nelegaliai patekti į šalį, o pastarosiomis savaitėmis srautas išaugo iki 500 atvejų per dieną.
Dalis migrantų tuo metu pateko į spąstus pasienio zonoje, kuomet neįleisti į Lenkiją jie būdavo nebeįleidžiami ir atgal į Baltarusijos teritoriją. Dėl šaltų naktų ir nuovargio mirtimi baigėsi bent 7 migrantų kelionė.
Ankstesnį savaitgalį Varšuvoje apie 3 tūkst. žmonių surengė demonstraciją prieš „kankinimus pasienyje“, nors Lenkijos valdžia ir ginasi, kad teisėtai siunčia migrantus atgal į Baltarusiją. Pačioje Lenkijoje šiuo metu laikoma apie 1,5 tūkst. į šalį patekusių migrantų, į Vokietiją pavyko atvykti dar mažiausiai 5 tūkst. Mažiausiai 2,6 tūkst. jų jau oficialiai apgyvendinti pabėgėlių centruose pasienyje su Lenkija.
Ekspertai įtaria, kad nelegalia migracija užsiima specialiai tuo užsiimantys asmenys, kurie nelegaliai iš Lenkijos migrantus nugabena į Vokietiją. „Su tokiu žiniasklaidos susidomėjimu aš negaliu įsivaizduoti, kaip migrantai dienomis marširuotų po Lenkiją ir liktų nepastebėti. Lenkija nebuvo jų pažadėtąja žeme, jiems žadėjo Vokietiją“, – „The Times“ aiškino analitinio centro Varšuvoje ekspertas Tadeuszas Iwasnkis.
Jo teigimu, spaudimas auga. A. Lukašenka į valstybių, kurių piliečiams leidžiama į šalį atvykti be vizos, sąrašus įtraukė Iraną, Pakistaną, Egiptą ir Jordaniją. Jis taip pat pareiškė, kad migrantai gali atvykti į nedidelius regioninius oro uostus, ne tik į sostinę Minską. „Tai signalas, kad Lukašenka nesitraukia, – aiškina T. Iwanskis. – Jo tikslas – priversti Vakarus sėsti prie derybų stalo ir atšaukti sankcijas, o bevizis režimas rodo, kad jis nori pritraukti daugiau žmonių, kad išlaikytų spaudimą“.
Manoma, kad šiuo metu Baltarusijoje yra apie 14 tūkst. migrantų. T. Iwanskio manymu, kiekvieną dieną lėktuvais šalį pasiekia dar po 500, daugiausiai iš Stambulo ir Dubajaus oro uostų, tačiau vis dažniau ir su užsakomaisiais lėktuvais iš tokių vietų, kaip Damaskas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau pateikė siūlymą ES taikyti sankcijas oro linijoms, kurios skrenda į Baltarusiją ir prisideda prie migrantų gabenimo schemos įgyvendinimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel migrantų srautą į Vokietiją pavadino Baltarusijos „hibridine akcija“ ir neatmetė naujų ekonominių sankcijų įvedimo galimybės. Jos teigimu, bus pasirinktos priemonės, kurios Minskui leis suprasti, kad tokio pobūdžio prekyba žmonėmis yra smerkiama.
