Vokietijos pareigūnai trečiadienį leido aiškiai suprasti, kad negalės sausio pradžioje sušvelninti karantino suvaržymų, šaliai pirmą kartą nuo pandemijos pradžios per parą užregistravus daugiau kaip tūkstantį mirčių nuo koronavirusinės infekcijos.
Tikėtina, kad rekordinis mirčių skaičius užfiksuotas dėl vėlavusių duomenų. Visgi, jis atspindi padėties rimtumą.
Vokietija, daugiausiai gyventojų turinti Europos Sąjungos valstybė, lapkričio 2 dieną uždarė restoranus, barus, sporto klubus ir kitas poilsio bei pramogų vietas. Dalinis karantinas padėjo kuriam laikui pristabdyti spartų naujų ligos atvejų skaičiaus augimą, tačiau koronaviruso plitimo nepažabojo.
Dėl to valdžia gruodžio 16 dieną ėmėsi papildomų suvaržymų. Buvo uždarytos visos mokyklos, visos mažmeninės prekybos vietos, išskyrus maisto parduotuves, vaistines, optikas, degalines, automobilių ir dviračių remonto dirbtuves, bankų ir pašto skyrius, skalbyklas ir chemines valyklas. Darbą taip pat sustabdė grožio salonai ir kirpyklos.
Numatyta, kad šie suvaržymai galios iki sausio 10 dienos. Kanclerė Angela Merkel ir 16-os Vokietijos žemių premjerai antradienį tarsis dėl tolesnių žingsnių.
„Vien šįryt turime gedėti 1 129 mirusių žmonių – 1 129 šeimos sutiks Naujuosius metus gedėdamos“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) per spaudos konferenciją.
„Šie skaičiai rodo, kaip brutaliai vis dar atakuoja šis virusas. Tačiau mirčių ir užsikrėtimo atvejų skaičiai taip pat rodo, kad esame dar labai toli nuo įprasto gyvenimo, kurio taip pasiilgome, – sakė ministras. – Taigi, esant tokiai padėčiai aš nematau, kaip galėtume grįžti prie režimo, buvusio prieš karantiną.“
„Prognozuoju, kad karantinas tęsis, nes negalime didinti rizikos. Ligoninės... yra priartėjusios prie savo galimybių ribos“, – sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos, daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės, premjeras Arminas Laschetas (Arminas Lašetas).
Roberto Kocho institutas (RKI), pagrindinė Vokietijos užkrečiamųjų ligų tyrimo įstaiga, trečiadienį pranešė, kad per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos mirė 1 129 žmonės. Ankstesnis mirčių rekordas buvo užfiksuotas prieš savaitę, kai mirė 962 koronavirusu užsikrėtę asmenys.
Bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 32 107.
RKI vadovas Lotharas Wieleris (Lotaras Vyleris) sakė, kad „labiausiai tikėtinas paaiškinimas“ dėl registruoto rekordinio paros mirčių prieaugio yra vėluojantys duomenys. Pastarosiomis dienomis naujai registruotų užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičius buvo sumažėjęs, nes Kalėdų laikotarpiu duomenys iš regionų nebuvo siunčiami.
Per pirmąją pandemijos bangą Vokietijoje buvo palyginti mažas mirštamumas, tačiau pastarosiomis savaitėmis kiekvieną parą šalyje nuo koronavirusinės infekcijos miršta šimtai žmonių.
Tarp didžiųjų Europos šalių daugiau mirties atvejų fiksuojama Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.
L. Wieleris paragino vokiečius iki minimumo apriboti kontaktus su kitais žmonėmis ir sakė: „Pažabokime vėją, genantį viruso bures.“
Jis pridūrė, kad antradienio duomenimis, šalies ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose dėl COVID-19 buvo gydoma per 5 600 pacientų – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.
RKI trečiadienį pranešė, kad Vokietijoje, turinčioje 83 mln. gyventojų, per praėjusią parą buvo nustatyti 22 459 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, o bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 1,69 milijono.
Praėjusį savaitgalį Vokietija ir kitos ES šalys pradėjo vakcinaciją nuo COVID-19. Pirmąja farmacijos bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos doze Vokietijoje jau paskiepyti 78 109 žmonės.
L. Wieleris sakė, kad nepaisant prasidėjusios vakcinacijos vokiečiams teks dar ne vieną mėnesį laikytis reikalavimų dėl socialinio atstumo, higienos ir kaukių dėvėjimo.
„Reikės ne vieno mėnesio, kad būtų paskiepyta pakankamai žmonių viruso cirkuliacijai visuomenėje sumažinti“, – sakė jis.
Kol kas neaišku, kokie suvaržymai liks galioti po sausio 10-osios. Mokyklos yra išimtinai žemių vyriausybių atsakomybės sritis.
Sveikatos apsaugos ministras J. Spahnas sakė, jog „normalu“ diskutuoti apie tai, kas bus su mokyklomis.
„Kilus abejonių, aš pasisakyčiau už tai, kad jos nedirbtų savaite ilgiau, užuot atsidariusios savaite anksčiau“, – kalbėjo jis.