Netrukus po to Rusija paskelbė, kad, reaguodama į Berlyno veiksmus ir kaltindama jį kanalo redakcijos uždarymu, išsiunčia du Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD korespondentus.
„Reaguodami į Vokietijos valdžios institucijų draudimą „Pirmojo kanalo“ korespondentams būti ir dirbti (Berlyne), esame priversti imtis veidrodinių priemonių prieš Vokietijos žiniasklaidos grupės ARD Maskvos biuro žurnalistus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Šis sprendimas, anot jos, palies korespondentą Franką Eischmanną ir operatorių Sveną Fellerį.
Berlynas kritikavo šį Maskvos sprendimą.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos valstybinė ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida Vokietijoje susiduria su įvairiausiais apribojimais. Berlynas riboja prieigą prie Rusijos žiniasklaidos priemonių, Vakarų reguliavimo institucijoms kaltinant jas dezinformacijos skleidimu.
„Pirmojo kanalo“ korespondentas Ivanas Blagojus tiesioginio eterio metu pareiškė, jog jam ir operatoriui Dmitrijui Volkovui Vokietijos valdžios institucijos nurodė iki gruodžio vidurio išvykti iš šalies.
Jis pridūrė, kad Berlynas šį sprendimą grindžia Vokietijos saugumo interesais.
Transliacijos uždraustos, o reportažų rengimas – ne
Tuo metu Vokietija kaip melagingus atmetė teiginius, esą ji uždarė Rusijos televizijos kanalo redakciją Berlyne, ir kritikavo sprendimą iš Rusijos išsiųsti du vokiečių žurnalistus.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Christianas Wagneris sakė, kad dėl rusų „galiu tik daryti prielaidą, jog tai susiję su teisės gyventi šalyje klausimais“, kurie yra regioninių, o ne nacionalinių valdžios institucijų kompetencija.
„Rusijos žurnalistai gali laisvai ir netrukdomai rengti reportažus Vokietijoje“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad daug Rusijos žurnalistų yra akredituoti šalyje.
Jis sakė, kad „Pirmajam kanalui“ nuo 2022 metų gruodžio taikomos ES sankcijos. Tačiau, nors dėl jų uždraustos jo transliacijos Europoje, jokių reportažų rengimo apribojimų nenustatyta.
„Rusijos teiginiai yra melagingi, federalinė vyriausybė neuždarė šio transliuotojo biuro“, – pabrėžė jis.
Komentuodamas pranešimus, kad Maskva, keršydama už tariamą uždarymą, išsiųs du vokiečių žurnalistus, jis sakė, kad Vokietija „kuo griežčiausiai atmes tokį žingsnį“.
Anksčiau Rusija, reaguodama į panašius veiksmus, atsisakė akredituoti Vakarų žurnalistus. Kremliaus teigimu, Vakarai vykdo priešiškus veiksmus prieš Rusijos žiniasklaidą.
Prieš pat plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžią buvo uždarytas Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ Maskvos biuras, o jo žurnalistams panaikintos akreditacijos. Šių veiksmų Maskva ėmėsi po to, kai Berlynas uždraudė šalyje transliuoti Rusijos valstybės finansuojamą naujienų kanalą RT.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje skelbia, kad yra akreditavusi apie 20 Vokietijos žiniasklaidos priemonių.
