Raginimas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po dvišalių derybų su naujuoju Kinijos premjeru.
Vokietijos įstatymų leidėjams O. Scholzas sakė, kad Berlynas nori palaikyti konstruktyvius santykius su Kinija, nes šiai šaliai tenka svarbus vaidmuo sprendžiant pasaulines problemas, tokias kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita ir skurdas.
„Kartu aiškiai paraginome Kiniją laikytis tarptautinių taisyklių, – teigė jis, kalbėdamas apie neseniai priimtą septynių didžiųjų ekonomikų grupės G-7 deklaraciją. – Nė viena šalis nėra kitos šalies kiemas – tai galioja tiek Europai, tiek bet kuriai kitai pasaulio šaliai.“
„Griežtai atmetame bet kokius bandymus jėga ar prievarta pakeisti status quo Rytų ir Pietų Kinijos jūroje, – kalbėjo O. Scholzas. – Tai ypač pasakytina apie Taivaną.“
Pekinas šią savarankišką salą laiko Kinijos dalimi ir plečia savo karinį buvimą regione.
„Taip pat susirūpinę vertiname žmogaus teisių padėtį ir teisinės valstybės principo laikymąsi Kinijoje, – pridūrė jis. – Šias mintis pabrėžiau užvakar per Vokietijos ir Kinijos vyriausybių konsultacijas.“
O. Scholzo komentarai parlamente buvo gerokai griežtesni nei jo viešos pastabos antradienį bendrame pareiškime su Kinijos premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), kuris buvo išvykęs į pirmąją užsienio kelionę po to, kai kovą užėmė antros pagal dydį pasaulio ekonomikos premjero postą. Kalbėdamas kartu su Li Qiangu kancleris aiškiai neminėjo Taivano.
Tame renginyje žurnalistams nebuvo leista užduoti klausimų – šį sprendimą O. Scholzo biuras paaiškino Kinijos delegacijos pageidavimu.
