Kai kurios NATO sąjungininkės, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Lenkiją ir Baltijos šalis, dar vasario mėnesį pasiuntė Ukrainai ginkluotės, kuomet Maskva sutelkė stiprias pajėgas prie Ukrainos sienų, tuomet dar tik besiruošdama pulti kaimyninę šalį. Tačiau Vokietija tuomet atsisakė parūpinti Kijevui mirtinos ginkluotės ir netgi blokavo kitų šalių pastangas perduoti Ukrainai ginklų, anksčiau gautų iš Vokietijos.
Vokietijos pasiūlymas vietoje mirtinos ginkluotės perduoti Ukrainai 5 000 šalmų buvo sutiktas pašaipomis.
„Mums tai nėra lengvas sprendimas. Tačiau jei šiuo žingsniu sukelsime pavojų Normandijos formatui, kad jis nebeveiktų – mano nuomone, kiltų didelė grėsmė kiekvieno Ukrainos piliečio saugumui, atsižvelgiant į padėtį palei kontaktinę liniją, tam tikrose rajonuose“, – vasario 18-ąją, per Miuncheno saugumo konferenciją kalbėjo A. Baerbock.
Pasak jos, labai svarbu, kad šio formato šalys – Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija – grįžtų prie derybų stalo ir aptartų Minsko susitarimų įgyvendinimą.
„Tačiau svarstome kiekvieną prašymą, nes stojame petys į petį su jumis ir jūsų piliečiais. Taigi, kai paprašėte šalmų, pasižiūrėjome, kiek šalmų galime perduoti – deja, jų tebuvo 5 000. Dabar turime naują sąrašą, įvertiname, ką turime, ką galime padaryti“, – pridūrė ministrė.
Balandžio viduryje vokiečių „Bild“ pranešė, kad O. Scholzo nurodymu Vokietijos gynybos ministerija išbraukė visą sunkiąją ginkluotę, kurią buvo numatyta skirti Ukrainai, nors vokiečių pramonė ir yra pasirengusi tiekti daug ginkluotės tiek trumpalaikėje, tiek ir vidutinės trukmės perspektyvoje.
Birželio 1-ąją O. Scholzas paskelbė, kad Vokietija perduos Ukrainai oro gynybos sistemas IRIS-T. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ukrainiečiai galėtų pradėti jomis naudotis tik lapkričio mėnesį, o Vokietijos gynybos ministerija pareiškė neturinti amunicijos, kurią galėtų perduoti Ukrainai šiems įrenginiams.
