Katapultomis svaidydamas nuo maro mirusių žmonių kūnus už Venecijos kontroliuojamo Kafos miesto sienų Čingischano anūkas Džanibekas ir jo Aukso ordos mongolų kariauna 1347-aisiais „išrado“ pirmąjį žmonijos istorijoje bakteriologinį ginklą. Užteko kelių deformuotų ir pajuodusių nuo ligos lavonų, Genujos jūreivių pasitraukimo į Marselį ir Konstantinopolį, kad juodoji mirtis iš Kinijos žaibiškai išplistų Vakaruose.
„Didelė dalis virusų, gripo ir koronavirusų pandemijos grėsmės dalis kyla Kinijoje“, – „Le Figaro“ pasakojo Liono universiteto virusologas Bruno Lina.
Kai virusai užgeso „patys“ – mirė milijonai žmonių
Ir kalbama čia ne tik apie daug pasaulyje triukšmo sukėlusį Covid-19 virusą. Kinija visada buvo viena pagrindinių ligų atsiradimo ir išplitimo vietų. Kaip ir daugelis epidemijų (choleros, gripo ar meningito), maras plito iš rytų į vakarus. Buboninis (plaučių) maras persiduodavo nuo blusų sukandžiotų žiurkių, lydėjusių žmones prekybos keliais.
Liga surado puikią vešėjimo terpę tankiausiai apgyvendintuose Kinijos miestų ir gyvenviečių bruzgynuose, kuriuose žmonės ir gyvūnai sugyvena itin glaudžioje kaimynystėje.
1957-aisiais „Azijos gripas“ palaipsniui išplito iš Kinijos pietvakarių į likusią Azijos dalį, o vėliau ir į Australiją, o dar vėliau – pasiekė šiaurinį pusrutulį. Liga sėjo mirtį – visame pasaulyje buvo pražudyta apie 3 mln. gyventojų.
1968-aisiais Honkogo gripas (paukščių gripo pagrindu) nusinešė milijono žmonių gyvybes. Pirmoji šių laikų epochos pandemija nusinešė panašiai gyvybių, kaip ir Covid-19, tačiau tuomet nesukėlė tokio didžiulio ažiotažo ir neturėjo tokių sudėtingų ekonominių pasekmių.
SARS pribloškė medikus savo agresyvumu
Tačiau anuo atveju žmonija nesiėmė faktiškai jokių griežtesnių priemonių gripo epidemijos užkardymui, skirtingai nei Covid-19 atveju. O tai reiškia, kad pakartojus dabar tą patį, kaip ir prieš penkis dešimtmečius, mirčių skaičius būtų daug kartų didesnis, pažymi epidemiologas Arno Fontane.
2003-iaisiais prancūzų medikų Hanojuje (Vietnamas) aptikta atipinė pneumonija (SARS) pribloškė visą medicinos pasaulį. Kinijoje 2002-ųjų pabaigoje atsiradęs virusas iki tol nepasižymėjo tokiomis mirtinomis pasekmėmis. Ankstesnės jo atmainos retai galėjo sukelti ką nors daugiau už slogą.
Naujasis SARS koronavirusas, nusinešęs net 80 proc. juo susirgusių žmonių Kinijoje ir Honkonge, gyvybių, buvo perduodamas žmogui nuo šikšnosparnių ir „tarpininko“ – himalajinės civetos. Būtent pomėgis valgyti šių grobuonių mėsą, perkant ją tiesiai iš vietos turgų, sukėlė 2002-2003 metų koronaviruso protrūkį. Beje, ši teorija yra laikoma pagrindine ir Covid-19 atveju – žmonės įsigijo Covid-19 užkrėstos mėsos viename iš Uhano mėsos turgų.
„Restoranai rodo gyvas civetas už grotų, o klientai renkasi, kurią norėtų suvalgyti. Užtenka, kad nors viena iš civetų užkrėstų virėjus, ir infekcija plinta toliau. Civetų suvartojimo kiekis auga kartu su kinų pragyvenimo lygio gerėjimu, nes tai yra laikoma delikatesu. Mes pastebime gyvūnų fermų skaičiaus augimą, ir reiškinio, kuris iki šiol buvo tik epizodinis, stiprėjimą“, – aiškino A. Fontane.
„Derėtų pažymėti, kad virusų atsargos pas kinų gyvūnus pasirodė esančios didesnės negu bet kur kitur, – „Le Figaro“ pasakojo Bruno Lina. – Viruso plėtrai tereikia tiekėjo su užkrėstais gyvūnais turguje. Neparduoti gyvūnai grįžta į fermas, kur jie užkrečia kitus. Įvairių gyvūnų laikymas kiemuose, kur paėsti susirenka vis, ir naminiai, ir laukiniai gyvūnai, sustiprina viruso plėtrą“.
Priežastis aiški, kaip išgyvendinti problemą – ne
Mokslininkai pažymi, kad šios problemos pagrindas yra gana paprastai paaiškinamas, tačiau sunkiai išgyvendinamas: tai yra laukinių gyvūnų ir gyvulių laikymas kartu ūkiuose. Pavyzdžiui, kuomet laukiniai paukščiai gyvena kartu su ūkiuose laikomomis naminėmis antimis, kiaulėmis. Tuomet laukiniams paukščiams yra lengviau apsikeisti su naminiais gyvuliais virusais.
Paskutinės pandemijos Covid-19 viruso atveju kaltinami vėl šikšnosparniai, kurie per tarpininką ligą perdavė žmogui. Šįkart „tarpininkas“ galėjo būti pangolinas. Tačiau, nepaisant to, kad viso pasaulio epidemiologai jau pusmetį bando atskleisti viruso atsiradimo priežastis, vis dar lieka gana daug neaiškių jo paplitimo istorijos vietų.
Prancūzų epidemiologas A. Fontane pareiškė, kad „belieka tik apgailestauti: kinai akivaizdžiai atliko epidemiologinį žmonių, gyvūnų ir aplinkos tyrimą pas save turguose, tačiau savo turima informacija nepasidalino“.
2020-ųjų vasarį, per patį koronaviruso įkarštį, Kinija pažadėjo drausti vartoti laukinių gyvūnų mėsą maistui ar prekybą ja. Tačiau Kinijos provincijose iki šiol šių priemonių nėra laikomasi. Toks pats draudimas buvo įvestas ir 2003-iaisias, tačiau gyventojai jį tiesiog ignoravo. Ir įgyvendinti tokį draudimą nebus paprasta jau vien dėl ekonominių priežasčių: tai yra 100 mlrd. eurų per metus apyvartos siekiantis verslas, užtikrinantis milijonų kinų pragyvenimą.
