„Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui). Laišką antradienį matė naujienų agentūra AFP.
Tai jau antrasis V. Orbano laiškas, kuriame jis skeptiškai vertina Briuselio požiūrį į Ukrainą ir kurį jis nusiuntė aukščiausiojo lygio susitikimams pirmininkaujančiam Ch. Micheliui.
Vengrijos lyderis palaiko glaudžiausius Europos Sąjungoje ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis nenoriai pritarė ankstesniems ES sprendimams paremti Ukrainą, kuri ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos, ir siekė sušvelninti sankcijas Maskvai.
Tolesni sprendimai dėl papildomos finansinės pagalbos Kyjivui ir galimybės pradėti derybas su Ukraina dėl narystės ES turi būti priimami atsižvelgiant į galimą Vengrijos veto, nes tokie sprendimai turi būti priimami vienbalsiai.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova.
EK taip pat pasiūlė peržiūrėti ilgalaikį bloko biudžetą, siekiant Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų finansinę paramą.
V. Orbanas savo laiške skeptiškai įvertino galimybę išspręsti šiuos du darbotvarkės klausimus per gruodžio 14–15 dienomis Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą.
„Atsižvelgiant į dabartinį techninio ir politinio pasirengimo lygį, šie lūkesčiai nepagrįsti“, – sakė jis.
Remdamasis savo ankstesniu laišku, kuriame ragino surengti strateginę diskusiją dėl ES požiūrio į Ukrainą, V. Orbanas įspėjo, kad ES vadovai „negalės priimti svarbių sprendimų, jei nebus pasiektas sutarimas dėl mūsų būsimos strategijos Ukrainos atžvilgiu“.
„Dėl vienybės“ ES turėtų išbraukti Ukrainą iš viršūnių susitikimo darbotvarkės, sakė jis.
V. Orbanas yra pradėjęs viešą kampaniją prieš Europos Komisiją, kuri yra sustabdžiusi 22 mlrd. eurų iš atskiro sanglaudos fondo išmokėjimą Vengrijai dėl korupcijos ir numano atitolimo nuo demokratinių normų.
Kai Vengrija padarė tam tikrų pakeitimų dėl teismų nepriklausomumo didinimo, Briuselis pareiškė, kad gali skirti iki 10 mlrd. eurų iš šių lėšų.
