„Šiuo metu bendra rekonstrukcijai skirta suma iš mums jau žinomų šaltinių yra apie 110 mlrd. grivinų. Iš viso šiais metais tikimasi gauti 17 mlrd. dolerių, arba 680 mlrd. grivinų, prioritetiniam sugadinto ir sunaikinto turto atstatymui“, – UNIAN cituojamas D. Šmyhalis.
Anot jo, ministrų kabinetas yra nustatęs keturis pagrindinius rekonstrukcijos finansavimo šaltinius. Pirma – konfiskuotos Rusijos lėšos.
„Vyriausybė jau pervedė 17 mlrd. grivinų konfiskuotų lėšų iš Rusijos bankų į biudžetinį Ginkluotos agresijos padarinių likvidavimo fondą. Tęsiamas Rusijos turto Ukrainoje konfiskavimo procesas. Siekiame užtikrinti, kad tai prasidėtų ir sąjungininkų šalyse“, – teigia premjeras.
Antrasis finansavimo šaltinis – tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto. Į minėtą fondą šiemet bus pervesta 35,5 mlrd. grivinų.
Trečiuoju šaltiniu vyriausybė nurodė tarptautinius partnerius.
„Jau žengiami pirmieji žingsniai šia kryptimi. Jungtinės Valstijos nusprendė skirti 1,4 mlrd. dolerių, arba daugiau nei 56 mlrd. grivinų, Ukrainos atstatymui. Šių lėšų tikimės artimiausiu metu“, – teigia D. Šmyhalis.
Ketvirtasis šaltinis – lėšos, gautos iš aukotojų iš viso pasaulio.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
