„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.
Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.
NATO vadovas: nėra požymių, kad prieš Lenkiją įvykdyta tyčinė ataka
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.
„Vyksta šio incidento tyrimas, ir turime laukti jo rezultatų... Tačiau neturime jokių požymių, kad tai buvo tyčinės atakos rezultatas“, – sakė J. Stoltenbergas, pirmininkavęs NATO ambasadorių susitikimui.
„Mūsų preliminari analizė rodo, kad incidentą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant apginti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos sparnuotųjų raketų atakų“, – nurodė jis.
„Tačiau leiskite man aiškiai pasakyti: tai ne Ukrainos kaltė, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Rusijai tenka didžiausia atsakomybė, nes ji tęsia savo neteisėtą karą su Ukraina.“
Rusija antradienį surengė daugybę raketų atakų prieš Ukrainą, bet tvirtina, kad nėra atsakinga už sprogimą Lenkijos teritorijoje, privertusį nuogąstauti, kad konfliktas galėtų išplisti.
Per sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos žuvo du žmonės.
Lenkija sušaukė skubų NATO susitikimą Briuselyje, ir tai sukėlė susirūpinimą, kad Aljanso sąjungininkės gali judėti atviros konfrontacijos su Rusija link.
Tačiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat sakė, kad „labai tikėtina, kad tai buvo priešraketinei gynybai naudota raketa, vadinasi, ją panaudojo Ukrainos gynybos pajėgos“.
J. Stoltenbergas sakė, kad reaguodama į karą Ukrainoje NATO sustiprino savo gynybą rytiniame flange, ir neigė, kad Aljanso oro gynyba nesuveikė.
„Nuolat vertiname, ką dar turime padaryti“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Esame pasirengę tvirtai, ramiai ir ryžtingai elgtis tokiose situacijose, tačiau taip pat esame pasirengę užkirsti kelią tolesniam eskalavimui“, – pridūrė jis.
Jis sakė, kad NATO narės siekia sukurti „daugiasluoksnę“ Ukrainos oro gynybos sistemą, suteikdamos Kyjivui daugiau galimybių numušti sparnuotąsias ir balistines raketas bei bepiločius orlaivius.
„Būtent tai įvairiais būdais teikia sąjungininkai“, – nurodė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas teigė, kad Lenkija nusprendė neaktyvuoti NATO 4-ojo straipsnio, kad būtų surengtos tolesnės skubios derybos dėl bet kokios numanomos grėsmės jos teritorijai.
„Tai pagrįsta analizės išvadomis ir tebevykstančio tyrimo rezultatais“, – paaiškino jis.
