Anot jo, Rusija gali pulti Vuhledaro, Kramatorsko, Slovjansko ir kitomis kyptimis. Šiuo metu rusai bando ukrainiečių gynybą Kupjansko kryptimi.
„Šiuo metu statome gynybinius įtvirtinimus ir mums pavyksta kiek įmanoma sulaikyti priešą Avdijivkos ir kituose rajonuose“, – sako A. Kovalenka.
Pakomentavo gandus apie rusų puolimą Charkivo kryptimi
Tuo tarpu skelbiama informacija apie rusų puolimą Charkivo kryptimi, anot jo, yra melaginga. Jo teigimu, rusai neturi tokių pajėgų ir niekas nepatvirtina okupantų pasiruošimo.
„Rusija iš tiesų ruošiasi puolimui gegužės–birželio mėnesiais ir bandys pulti visą vasarą. Tačiau tuo pat metu yra klastočių apie 350 tūkst. rusų puolimą prie Charkivo, kurio realybėje nėra. Kad puolimas iš šiaurės įvyktų, turi būti parengta tam tikra priešo logistika, o jos nėra.
Atitinkamai šimtas tūkstančių karių negali būti paleisti iš oro. Juos paprasčiausiai reikia kažkur dislokuoti, sukurti atitinkamą logistiką, kad jie galėtų pulti, o tai nevyksta“, – teigia A. Kovalenka.
Jis taip pat paaiškino, kodėl rusai šiuo metu nenutraukia aktyvių karo veiksmų, kad sukauptų rezervų.
„Ruošdamasi puolimui, kai keičiasi orai, kai atšyla ir išdžiūsta žemė, Rusija turėjo sustoti kovo–balandžio mėnesiais, kad sukauptų atsargų. Mes matome priešingai – jie toliau juda ir netgi kažkur naudoja strateginius rezervus. Tai galima paaiškinti tuo, kad kol nepatvirtinta JAV pagalba, daugiau kaip milijonas čekiškos amunicijos neatkeliavo, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos patiria tam tikrą deficitą, jie nori pabandyti kažkur prasimušti“, – tikina jis.
Vis dėlto, jo vertinimu, galimas priešo puolimas yra nuspėjamas ir pagrindo panikuoti nėra. Tačiau A. Kovalenka pripažįsta, kad rusai gali žengti į priekį, jei Vakarų pagalba Ukrainai vėluos.
„Žmonės turi suprasti realybę. Mes ginsimės ir ginsimės, kiek įmanoma nukaudami priešo rezervus. Be abejo, Vakarų pagalba yra labai reikalinga, ir Vakarai turi suprasti, kad jei pagalba neateis laiku, priešas turės daugiau šansų užimti tam tikras teritorijas“, – teigia jis.
Karas tęsiasi dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
