• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainoje, be nuolatinio rūpesčio apie situaciją fronte, pastaruoju metu netyla kalbos apie galimus prezidento rinkimus. Nepaisant tebesitęsiančių karo veiksmų ir aiškių įstatymuose numatytų draudimų pravesti bet kokius rinkimus, net ir to, kad ir pati visuomenė pasisako prieš rinkiminių kampanijų rengimą karo metu, – vis tiek visi kalba apie rinkimus.

Ukrainoje, be nuolatinio rūpesčio apie situaciją fronte, pastaruoju metu netyla kalbos apie galimus prezidento rinkimus. Nepaisant tebesitęsiančių karo veiksmų ir aiškių įstatymuose numatytų draudimų pravesti bet kokius rinkimus, net ir to, kad ir pati visuomenė pasisako prieš rinkiminių kampanijų rengimą karo metu, – vis tiek visi kalba apie rinkimus.

REKLAMA

Visuomenės nuotaikas aitrina pavienių politikų pasisakymai, vis labiau panašėjantys į rinkiminę kampaniją. Klausimų kelia ir kariuomenės vado V. Zalužno viešas išstojimas Vakarų žiniasklaidoje, kuris taip pat gali būti priskiriamas prie politizuotų, ar kitų Ukrainos veikėjų, tokių kaip Oleksijaus Arestovyčiaus pareiškimai, kad jis dalyvaus rinkiminėje kampanijoje.

Zalužno bei Arestovyčiaus pasisakymus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniai argumentai, kodėl rinkimų Ukrainoje nereiktų:

  • Pagal dabar galiojančius įstatymus Ukrainoje neįmanoma surengti rinkimų galiojant karo padėčiai.
  • Apklausos Ukrainoje rodo, kad V. Zelenskio pasitikėjimo reitingas visuomenėje viršija visų likusių politikų ir siekia daugiau nei 70 proc. Viena vertus, tai rodo, kad skubių pokyčių poreikio šalyje nėra, kita vertus – būtent naujų rinkimų gali norėti valdantieji, jeigu norėtų įsitvirtinti valdžioje dar vienai kadencijai.
  • Apklausos taip pat rodo (įvairiais duomenimis, nuo 64 iki 81 proc.), kad ukrainiečiai pasisako už tai, jog rinkimai turi vykti tik po karo baigties.
  • Net jeigu ir būtų pakeisti įstatymai tiek, kad būtų leidžiama surengti rinkimus, juos tektų organizuoti karo sąlygomis. Jeigu Rusija dar suaktyvintų apšaudymus, būtų sunku užtikrinti bent kokį žmonių saugumą jų metu. Jau nekalbant apie rinkimų stebėtojų iš Vakarų, be kurių tokie rinkimai vis tiek nebūtų laikomi pakankamai demokratiškais, darbo saugumo užtikrinimą. Maža to, reiktų kažkaip užtikrinti ir fronte esančių dešimčių tūkstančių ukrainiečių karių teises į balsavimą. Taip pat reiktų kažkokiu būdu užtikrinti užsienyje esančių ukrainiečių karo pabėgėlių teises į balsavimą – vien Lenkijoje jų daugiau nei milijonas ir tie keturi konsulatai bei viena ambasada šalyje niekaip nesusitvarkytų su tokiu milžinišku srautu.

Argumentai už rinkimų Ukrainoje surengimą:

REKLAMA
  • Prieš eidamas į valdžią V. Zelenskis žadėjo, jog ateina vienai kadencijai ir antrą sykį nesieks būti perrinktas.
  • Spaudimas Ukrainai „įrodyti“, kad tai yra demokratinė valstybė, net ir karo metu privalanti surengti rinkimus.
  • Ukrainoje plinta konspiracinė teorija, kad V. Zelenskio štabas baiminasi, jog nepaskelbus rinkimų, ir dabartiniam prezidentui likus vadovauti šaliai, Rusijos propaganda tai išnaudos kaip jo „nelegitimumo“ įrodymą. Kita vertus, pačioje Rusijoje V. Putinas valdžioje jau daugiau nei 20 metų, bei ketina dar sykį persirinkti eilinei kadencijai, ir tam net nereikėjo įvedinėti karo padėties šalyje.
  • Buvęs V. Zelenskio administracijos štabo narys O. Arestovyčius tvirtina, jog Ukrainos valdžios sistema „pasiekė savo kompetencijos ribas“ ir jos vidaus ar užsienio politikos ir kariniai sprendimai „žudo Ukrainą“. Todėl ji turėtų būti „pakeista“ rinkimuose. Tiesa, tam prieštarauja visuomeninių apklausų rezultatai, kur absoliuti dauguma išsako savo pasitikėjimą V. Zelenskiu.
  • V. Zelenskis, nors ir išlaiko absoliučios daugumos pasitikėjimą, tačiau nebėra toks populiarus, koks buvo pirmuosius karo metus.

Situaciją Ukrainoje tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

REKLAMA
REKLAMA

„Labiausiai antraštėse nuskambėjo „aklavietė“, ta patinė situacija. Pats Zelenskis, kai Ursula von der Leyen viešėjo Kyjive, tai jis kaip ir ramino, sakė, kad nėra aklavietėje. Bet iš jo atstovų pusės kažkiek ir kaltinimų Zalužnui buvo pareikšta, kad jis audrina vandenis. Zelenskio aplinka pripažino, kad buvo sulaukta ir skambučių iš Vakarų: ką jis čia kalba, ar tikrai čia aklavietė ir t.t., – „Sukasi pasaulis“ pasakojo V. Venckūnas. – Perskaičius antraštę, atrodo, kad jau prieitas tas taškas, bet paskaičius jo kitas mintis, tiek iš interviu, tiek ir esė, tai čia labiau pasakymas, kad mes mes tuoj būsime aklavietėje ir ką reikia daryti, kad toje aklavietėje neatsidurtume. Dar sykį kartojama, ko reikia Ukrainai ir ko reikia Ukrainai iš Vakarų sąjungininkų“.

Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:

ARBA čia:

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų