Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 095 520 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 095 520 karių, iš kurių 910 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

REKLAMA

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 184 rusų tankus, 23 269 šarvuotąsias kovos mašinas (+2), 32 784 artilerijos sistemas (+35), 1 488 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 217 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 341 sraigtasparnį, 59 409 nepilotuojamuosius orlaivius (+323), 3 718 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 61 698 transporto priemones ir kuro cisternas (+84), 3 965 specialiosios įrangos vienetus (+1).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

REKLAMA
Su maskvėnais LDK pajėgos susidūrė maždaug pusiaukelėje tarp Borisovo ir Smolensko – ties Orša, prie Dnepro upės. 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą čia ir įvyko vienos kruviniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kautynių su Maskvos pulkais.
Po pirmųjų susirėmimų maskvėnų karvedys Ivanas Čeliadninas atitraukė savo raitelius į kairįjį Dnepro krantą, šitaip tikėdamasis priešininkus išvilioti anapus upės, o po to – staigiai atakuoti, atkirsti nuo perkėlos ir, prispaudus prie vandens, sunaikinti. Šitaip maskvėnai prieš keturiolika metų jau buvo sutriuškinę to paties K. Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenę kautynėse prie Vedrošos.
Tačiau LDK karvedžiai priėmė iššūkį – inžineriniai daliniai, vadovaujami patyrusio Jano Baštos, slapta pradėjo skubiai ręsti pontoninį tiltą iš apylinkėse surinktų valčių ir plaustų, taip pat gurguolėje turėtų didžiulių statinių.
Kai I. Čeliadninui pranešė, kad jau pusė LDK armijos persikėlė per Dneprą, šis, anot N. Karamzino, tik atrėžė: „Pusės man mažai, laukiu jų visų, kad galėčiau sudoroti vienu smūgiu.“
Lietuvių pėstininkai ir artilerija spėjo persikelti pontoniniu tiltu, o kai šį suardė stipri upės srovė, likusi kariuomenės dalis – lengvoji lietuvių kavalerija, lenkų samdiniai – tiesiog plaukte perplaukė Dneprą ir tuo labai nustebino maskvėnus.
LDK kariuomenė mūšiui rikiuotis ėmė apie devintą valandą ryto. Anot M. Belskio „Lietuvos kronikos“: „Visi mūsiškiai sustojo gerai pasirengę tiek iš priekio, tiek iš užnugario, tiek iš šonų.“
Kankolų virš 1000 ir ką?
Nereikia gailetu tu dvasios ubagu. Palausk ju ar jiems gaila Ukrainieciu, kuriuos jie zudo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų