Apie tai jis kalbėjo interviu „United News“, rašo UNIAN.
Anot jo, okupantai šiuo metu bando apsaugoti ir išskaidyti savo ginkluotės gamybą.
„Kadangi ankstesnės bazės yra gerai žinomos Ukrainai ir Ukrainos saugumo tarnyboms, jie stengiasi apsisaugoti, taip pat perkelti ir užmaskuoti logistikos grandines, kurti naujus objektus“, – komentuoja A. Jusovas.
Vis dėlto, jo vertinimu, okupantai vis dar turi potencialo gaminti naują raketinę ginkluotę.
„Tai nėra paslaptis. Ir jie tai padidino, palyginti su plataus masto invazijos pradžia, tačiau tai nereiškia, kad jie gali artimiausiu metu sugrįžti prie raketų atsargų rodiklių, kurie buvo 2022 m. vasario 24 d.“ – pastebi jis.
Kartu A. Jusovas pabrėžė, kad Rusijos raketų smūgių grėsmė išlieka aukšta ir rimta.
„Manyti, kad šią žiemą Rusijos Federacijos vykdomi raketiniai teroristiniai išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą, ypač energetikos infrastruktūrą, baigsis, būtų tuščias lūkestis. Tai reiškia, kad Ukraina ruošiasi, o mūsų oro ir priešraketinės gynybos pajėgos ir visas Ukrainos saugumo sektorius yra ruošiami“, – nurodo jis.
Jo taip pat buvo paklausta, ar rusai gali ruoštis suduoti labiau pamatuotus masinius smūgius Ukrainai.
„Praėjusiais metais Surovikinas iš tikrųjų neapgalvotai, dažnai nekontroliuojamai naudojo raketų atsargas, jų neskaičiuodamas, ir į Ukrainą skriejo visokios raketos. Prisimename, vieno smūgio metu buvo paleista daugiau kaip 100–120 raketų. <...>
Nepaisant tokių masinių raketų smūgių, priešas nepasiekė norimo efekto, o priešingai – išeikvojo savo raketų atsargas. Tai matome ne tik mes. Tai mato ir tarptautiniai partneriai. Tai reiškia, kad Rusija šiuo požiūriu tapo silpnesnė ir labiau pažeidžiama kitomis kryptimis, ir nėra pagrindo teigti, kad ji dabar gali kam nors grasinti tokia ginkluote, jei net kare su Ukraina iš tikrųjų išeikvojo savo raketų atsargas“, – svarsto A. Jusovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad kol raketos nenaudojamos, jos yra kaupiamos.
„Ir ši sankaupa anksčiau ar vėliau bus panaudota, ir šie resursai bei arsenalas bus panaudotas. Pavojus išlieka“, – perspėjo jis ir paragino ukrainiečius rimtai reaguoti į kiekvieną oro pavojaus signalą.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
