Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Ukrainos kariai atakavo Rusijos Kursko sritį, ten kovojančių karių SMS žinutės atskleidžia niūrų kovos vaizdą, kurios jie iki galo nesupranta ir baiminasi, kad gali pralaimėti.
BBC žurnalistai per „Telegram“ susisiekė su keliais Kurske kovojančiais kariais.
Anonimiškai su leidiniu kalbėję kariai liudija apie siaubingas oro sąlygas ir didelį miego trūkumą, kurį sukelia nuolatinis Rusijos bombardavimas, įskaitant bauginančių, 3000 kg sveriančių, sklandančių bombų naudojimą.
Ukrainiečiams tenka trauktis, o Rusijos pajėgos palaipsniui atsikovoja teritoriją.
„Ši tendencija išliks“, – rašė Pavlo (tikrasis vardas BBC žinomas, – red. past.) lapkričio 26 dieną. „Tai tik laiko klausimas“, – pridūrė karys.
Demotyvuoti kariai
Pavlo kalbėjo apie didžiulį nuovargį, rotacijos stoką. Pasak jo, atvykstantys padaliniai, daugiausia sudaryti iš vidutinio amžiaus vyrų, atvežami tiesiai iš kitų frontų, todėl dauguma jų turi mažai laiko pailsėti arba visai jo neturi.
„Esant didžiuliam priešo spaudimui ir artėjant žiemai, būtų gera išgirsti daug optimizmo. Tačiau pranešimai, kuriuos gavome, yra niūrūs, o tai rodo, kad problema tarp karių tampa ir motyvacija“, – rašo BBC.
Leidinio teigimu, kai kas iš karių suabejojo, ar pasiteisino vienas iš pradinių operacijos Kurske tikslų – nukreipti Rusijos karius iš Ukrainos rytinio fronto.
Anot jų, dabar duotas įsakymas išlikti Kurske, iki kol sausio pabaigoje į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas.
„Pagrindinė mūsų užduotis yra išlaikyti maksimalią teritoriją iki Trumpo inauguracijos ir derybų pradžios“, – sakė Pavlo. „Kad vėliau [teritoriją] į ką nors iškeistų. Bet niekas nežino, į ką“, – pridūrė karys.
Lapkričio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad abi pusės apmąsto netrukus įvyksiantį JAV administracijos pasikeitimą.
„Esu tikras, kad jis [Putinas] nori mus išstumti iki sausio 20 dienos“, – sakė jis. „Jam labai svarbu parodyti, kad jis valdo situaciją. Bet jis jos nekontroliuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.
Siekdamos padėti Ukrainai sužlugdyti Rusijos kontratakas Kurske, JAV, JK ir Prancūzija leido Kyjivui naudoti tolimojo nuotolio ginklus į taikinius Rusijos viduje. Tačiau atrodo, kad tai nelabai pakėlė nuotaiką.
„Niekas [iš jų] nesėdi šaltuose apkasuose ir nesimeldžia“, – sakė Pavlo. „Gyvename ir kovojame čia ir dabar. O raketos skrenda kitur“, – pridūrė karys.
ATACMS ir „Storm Shadow“ raketos galėjo būti panaudotos galingam, net niokojančiam poveikiui nutolusiems karių štabams ir amunicijos sandėliams, tačiau tokios sėkmės kareiviams fronto linijose atrodo toli.
„Mes nekalbame apie raketas. Apkasuose kalbame apie šeimą ir rotaciją. Apie paprastus dalykus“, – teigė su leidiniu bendravęs karys Miroslavas.
Situacija slegia karius
Lėta ir slegianti Rusijos pažanga Rytų Ukrainoje pabrėžia būtinybę laikytis Kursko.
Vien spalį Rusija sugebėjo užimti apie 500 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – daugiausiai nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų 2022 m.
Tuo tarpu Ukraina jau prarado apie 40 proc. teritorijos, kurią rugpjūtį užėmė Kurske.
„Svarbiausia yra ne užimti, o išlaikyti“, – sakė su leidiniu kalbėjęs Vadimas.
Nepaisant nuostolių, Vadimas mano, kad operacija Kurske vis dar yra gyvybiškai svarbi.
„Jis sugebėjo nukreipti kai kurias [Rusijos] pajėgas iš Zapirižios ir Charkivo sričių“, – sakė jis.
Tačiau kai kurie kareiviai, su kuriais kalbėjo BBC, sakė, kad jaučiasi atsidūrę netinkamoje vietoje, kad svarbiau būti Ukrainos rytiniame fronte, o ne okupuoti dalį Rusijos.
„Mūsų vieta turėjo būti ten [Rytų Ukrainoje], o ne čia, kažkieno kitoje žemėje“, – sakė Pavlo. „Mums nereikia šių Kursko miškų, kuriuose palikome tiek daug bendražygių“, – pridūrė karys.
Kalbėjo apie korėjiečius karius
Nepaisant jau kelias savaites sklindančių pranešimų, kad net 10 000 Šiaurės Korėjos karių buvo išsiųsti į Kurską prisijungti prie Rusijos kontrpuolimo, kariai, su kuriais bendravome, dar nesusidūrė su jais.
„Aš nieko nemačiau ir negirdėjau apie korėjiečius, gyvus ar mirusius“, – sakė Vadimas.
Kariai sakė, kad jiems buvo liepta suimti bent vieną Šiaurės Korėjos kalinį, geriausia su dokumentais.
Jie kalbėjo apie atlygį – bepiločius orlaivius ar papildomas atostogas – siūlomus visiems, kurie sėkmingai pagauna Šiaurės Korėjos karį.
„Labai sunku rasti korėjietį tamsiame Kursko miške“, – sarkastiškai pažymėjo Pavlo. – Ypač jei jo čia nėra.“
Kurską vertina kaip svarbų taikinį
Kariniai analitikai tvirtina, kad nepaisant visų sunkumų, Kursko kampanija ir toliau atlieka svarbų vaidmenį.
„Tai vienintelė sritis, kurioje palaikome iniciatyvą“, – BBC sakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro atstovas Serhijus Kuzanas.
Jis pripažino, kad Ukrainos pajėgos Kurske patiria „neįtikėtinai sunkias sąlygas“, tačiau sakė, kad Rusija skiria didžiulius išteklius joms išstumti – išteklius, kuriuos mieliau panaudotų kitur.
„Kuo ilgiau galėsime išlaikyti šį Kursko frontą – su atitinkama įranga, artilerija, HIMARS ir, žinoma, ilgo nuotolio ginklais, kad smogtume jų užnugariui – tuo geriau“, – sakė jis.
Kyjive vyresnieji vadai palaiko operaciją Kurske, teigdami, kad ji vis dar neša karinį ir politinį atlygį.
„Ši padėtis erzina Putiną. Ten jis patiria didelių nuostolių“, – BBC sakė anonimiškai kalbėjęs Kyjivo pareigūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
