Lietuva perspėjo pasaulį, kad karą Ukrainoje pradėjusi Rusija mėgins pakartoti Holodomorą, paversdama maistą ginklu, sako premjerė Ingrida Šimonytė, šeštadienį Kyjive dalyvavusi steigiamajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ (angl. Grain from Ukraine) susitikime.
Šį susitikimą Holodomoro Ukrainoje atminimo dieną inicijavo šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyba.
Nuo pavasario Lietuva bando perspėti pasaulį, kad Rusija vėl griebsis barbariškos taktikos, naudodama maistą kaip ginklą. Kad grasins pakartoti Holodomorą pažeidžiamiausiose šalyse, siekdama sukelti grėsmę visam pasauliui, jeigu Ukraina nesutiks pasiduoti“, – renginyje kalbėjo Lietuvos premjerė.
„Rusija iš tiesų vogė Ukrainos grūdus, sąmoningai apšaudė jos sandėlius ir blokavo jūros vartus Ukrainos eksportui – ir nors kol kas neįvykdė savo groteskiško plano dar kartą dirbtinai sukelti badą, tačiau gerokai padidino maisto stygių visame pasaulyje. Todėl tai, kad Prezidentas V. Zelenskis šiandien sukvietė mus visus – gyvai ir per nuotolį – į iniciatyvos „Ukrainos grūdai“ aukščiausio lygio steigiamąjį susitikimą, prasminga ir simboliška“, – kalbėjo ji.
Pasak premjerės, ši iniciatyva yra galimybė „padėti paskelbti tragišką Holodomorų istoriją daugybei žmonių pasaulyje, kurie apie ją niekada negirdėję“ ir žodžius „daugiau niekada“ paversti konkrečiais veiksmais.
Ji taip pat pabrėžė, kad nors Juodosios jūros regiono grūdų sandoris labai svarbus siekiant sumažinti spaudimą pasauliniam maisto tiekimui, situacija bus neaiški ir nestabili tol, kol Ukraina atgaus visišką savo žemių ir jūros kontrolę.
„Vienintelis tvarus būdas Rusijos sukeltai maisto tiekimo krizei išspręsti – visiška Ukrainos pergalė. Todėl privalome sparčiau ginkluoti Ukrainą ir teikti visokeriopą paramą, kad padėtume jai išsilaikyti ir laimėti. Taip ne tik nutrauksime Rusijos agresiją, bet ir užtikrinsime, kad ji daugiau niekada negalėtų kelti grėsmės savo kaimynams ir visam pasauliui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Renginio metu priimta deklaracija, kurioje teigiama, jog badą provokuojančios valstybės, mėginančios paversti maistą privilegija, turi sulaukti griežčiausios pasaulio reakcijos.
Joje pažymima, kad nepaisydama Rusijos vykdomos blokados, Ukraina bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, kad aprūpintų tokias šalis kaip Somalį, Etiopiją, Sudaną ir Jemeną, tęstų grūdų eksportą į Afriką, Aziją, Europą ir Ameriką.
ES lyderiai susirinko pagerbti žuvusiųjų Holodomoro metu
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis ir toliau priešinsis Rusijos pajėgų atakoms, kurių taikiniais pastaruoju metu sistemingai tampa šalies energetikos tinklas ir dėl kurių sutrinka elektros tiekimas tuo metu, kai atslenkant žiemai krinta oro temperatūra.
„Ukrainiečiai išgyveno labai baisių dalykų... Kadaise jie norėjo mus sunaikinti badu, dabar – tamsa ir šalčiu“, – pareiškė jis vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.
„Mūsų negalima palaužti“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
Keli Europos lyderiai šeštadienį atvyko į Ukrainos sostinę pagerbti 1932–1933 metų Holodomoro, kurį Kyjivas laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu, aukų atminimo.
Pasak Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos, šių dviejų ES valstybių narių ministrai pirmininkai į Ukrainą atvyko ir derybų, per kurias visų pirma galėtų būti kalbama apie galimą naują migracijos iš Ukrainos bangą ateinančią žiemą.
Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki Kyjive „pagerbė Holodomoro aukų atminimą“ prie Ukrainos sostinėje esančio Holodomoro aukų memorialo.
Į Kyjivą taip pat atvyko Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo. Jis Ukrainos sostinėje lankosi pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios.
„Atvykau į Kyjivą. Po intensyvaus pastarųjų dienų bombardavimo, mes palaikome Ukrainos žmones. Labiau negu kada anksčiau“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip jis spaudžia ranką V. Zelenskiui.
Arrived in Kyiv.
— Alexander De Croo 🇧🇪🇪🇺 (@alexanderdecroo) November 26, 2022
After the heavy bombing of recent days, we stand with the people of Ukraine. More than ever before.
With the cold winter months ahead, Belgium is releasing new humanitarian and military aid. pic.twitter.com/2nR3xoS55i
Kaip pranešė naujienų agentūra „Belga“, Belgija Ukrainai pažadėjo skirti dar 37,4 mln. eurų finansinę pagalbą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vaizdo pranešime paskelbė, kad Berlynas siunčia 15 mln. eurų pagalbą, skirtą paremti dėl karo sutrikusį Ukrainos grūdų eksportą.
Beje, Vokietijos parlamento nariai rengiasi pritarti rezoliucijai, kuria praėjusio amžiaus 4-e dešimtmetyje sovietų diktatoriaus J. Stalino sukeltas milijonų Ukrainos žmonių badas būtų paskelbtas genocidu.
Kaip rašoma rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, vien 1932–1933 metų žiemą, kaip manoma, mirė iki 3,5 mln. žmonių, tačiau istorikai sako, kad aukų buvo kur kas daugiau – iki 10 milijonų.
Lietuvos atstovai: Rusijos teroras nepalauš ukrainiečių dvasios
„Šiandien mes prisimename Holodomoro – ukrainiečių genocido ir vieno didžiausių sovietų nusikaltimų, aukas. Prieš 90 metų Josifo Stalino nurodymu milijonai nekaltų aukų pražuvo nuo žmogaus sukelto bado. Tuomet, kaip ir šiandien, šios sąmoningos naikinimo politikos tikslas buvo ukrainietiškos tapatybės naikinimas, tačiau kančios nepalaužė jų dvasios, – tviteryje šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas Gitanas Nausėda. – Lygiai taip pat jų nepalauš ir dabartinė teroro banga, sukelta Rusijos režimo.“
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tviteryje taip pat teigė, jog J. Stalino vykdyto genocido aukas prisimename „tęsdami kovą prieš Putino genocidą Ukrainoje“.
„Prisimename, kad Ukraina yra nepalaužiama“, – sakė jis.
Holodomoras – 1932–1933 metais sovietų Ukrainoje sukeltas badas, įvairiais skaičiavimais, pražudęs 7–10 mln. ukrainiečių. Daugiau kaip dvi dešimtys pasaulio valstybių šį badmetį pripažino genocidu, kurį vykdė Josifas Stalinas, norėjęs išlaikyti Ukrainą savo kontrolėje.
Tai nebuvo pirmasis badmetis, kurį patyrė Ukraina. 1921–1923 metais badas nusinešė apie 900 tūkst. ukrainiečių gyvybių ir maždaug 1 mln. negimusių vaikų. Dar vieną badmetį Ukraina patyrė 1946–1947 metais, per jį šalis neteko maždaug 700 tūkst. gyvybių.
Holodomoras jau seniai yra viena pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.
Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.
