Vašingtone ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių Rusijos sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl Maskvos 2022 metų invazijos į kaimyninę šalį.
„Rusijos turto konfiskavimas turėtų tapti patikimu paramos mūsų šaliai ir mūsų atsigavimo finansavimo šaltiniu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Ukraina perspėja, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, o naujas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketas vis dar įstrigęs Kongrese.
Ragina imtis skubių veiksmų
D. Šmyhalis paragino Vakarų šalis imtis skubių veiksmų prieš rinkimus ir politinius pokyčius, kurie gali sutrikdyti šias pastangas.
„Mums reikia nuspėjamumo ir stabilumo, nepriklausomai nuo laiko, nepriklausomai nuo politinių svyravimų (ir) rinkimų ciklų, kurie vyks pasaulyje“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad esama rimto „moralinio argumento“ konfiskuoti turtą ir perduoti jį Ukrainai.
Ji paragino Didžiojo septyneto (G-7) valstybes išnagrinėti galimybes.
Tuo metu Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei jos konfiskuotas turtas bus nukreiptas Ukrainai, ir pasmerkė pasiūlymą kaip, jos nuomone, destruktyvų.
Premjeras: Ukraina per dvejus metus gavo 75 mlrd. dolerių pagalbos, šįmet tikimasi dar 37 mlrd. dolerių
Per dvejus plataus masto karo metus Ukraina gavo 75 mlrd. dolerių užsienio pagalbos, 2024 metais planuojama gauti mažiausiai 37 mlrd. dolerių.
Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.
„Mes gauname lėšų iš savo partnerių, į mūsų biudžetą įtraukiame kiekvieną griviną, kuri ateina iš mūsų verslo. Iš viso per dvejus praėjusius plataus masto karo metus mes gavome daugiau kaip 75 mlrd. dolerių užsienio pagalbos. Iš esmės saugumo ir gynybos reikmėms mes išleidžiame vidaus išteklius, de facto galima sakyti, kad kiekviena grivina, kurią sumoka mūsų verslas, mūsų piliečiai, skiriama saugumui ir gynybai“, – pareiškė D. Šmyhalis.
Anot jo, kitoms sritims Ukrainai reikia partnerių pagalbos, ir ji ją gauna.
„2022 metais mes gavome apie 37 mlrd., 2023 metais – apie 42 mlrd., netgi daugiau. Šių metų planas – mažiausiai 37 mlrd. mūsų partnerių pagalbos“, – sakė D. Šmyhalis.
Kaip pridūrė vyriausybės vadovas, Ukraina tikisi dar didesnės pagalbos, turint omenyje sutartis, kurias prezidentas pasirašė su septyniomis šalimis.
„Šis darbas tęsiamas, mūsų valstybės karinei paramai jau skirta daugiau nei 18 mlrd. Visos šios sutartys pasirašytos dešimčiai metų ir net ilgesniam laikotarpiui“, – sakė D. Šmyhalis.
Kaip pabrėžė vyriausybės vadovas, pagrindiniai tiesioginės biudžetinės paramos Ukrainai donorai yra ES, JAV, TVF, Japonija, Kanada, Didžioji Britanija, Pasaulio bankas, Didžiojo septyneto grupės šalys.
„Sulaukiame pagalbos iš viso pasaulio, iš dešimčių šalių“, – pareiškė D. Šmyhalis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vyriausybė kaip globalius Ukrainos prioritetus įvardijo Gynybos pajėgų aprūpinimą, ekonominį atsparumą ir eurointegracijos reformas.
