Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad tai „stabilizuos padėtį“ ir turės teigiamą poveikį karių moralei bei psichologinei būklei.
„Mums pavyko pradėti dalinių ir padalinių, kurie ilgą laiką fronte vykdė kovines užduotis, rotacijos ir pakeitimo procesą“, – sako jis.
O. Syrskis taip pat pakomentavo ir padėtį Zaporižioje. Anot jo, Rusijos atakos tęsiasi, tačiau „be didelės sėkmės“, o ukrainiečiams pavyksta išlaikyti savo pozicijas.
Stoltenbergas: NATO šalys netiekia Ukrainai „pakankamai amunicijos“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės „netiekia Ukrainai pakankamai amunicijos“ ir kad dėl jų stygiaus Rusija įstengė nustumti Kyjivo pajėgas atgal.
„Ukrainiečiams netrūksta drąsos. Jiems trūksta amunicijos, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Kartu mes esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“.
J. Stoltenbergo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai pagrindinių Kyjivo rėmėjų – JAV – karinę paramą Kongrese vis dar blokuoja griežtosios linijos respublikonai, nepritariantys prezidentui Joe Bidenui.
„Visos sąjungininkės turi stengtis iš paskutiniųjų ir skubiai tiekti. Kiekviena delsimo diena turi realių pasekmių mūšio lauke Ukrainoje, – sakė Vakarų karinio aljanso generalinis sekretorius. – Taigi tai yra lemiamas momentas ir būtų didelė istorinė klaida leisti Putinui nugalėti.“
Nerimaujama dėl Ukrainos ginkluotės kiekio
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo pajėgos ginkluotės kiekiu atsilieka nuo Rusijos, nes mažėja pagrindinių rėmėjų parama.
Neseniai po įnirtingo mūšio Ukraina buvo išstumta iš strategiškai svarbaus Avdijivkos miesto, o jos kariai stengiasi sustabdyti tolesnį Rusijos veržimąsi.
Kol politinė aklavietė stabdo Vašingtono paramą, Europos šalys stengiasi padidinti savo pramonės šaudmenų ir ginklų gamybą.
„Mums reikia sprendimų daugiau investuoti į gynybos pramonę, – sakė J. Stoltenbergas. –Turime užtikrinti, kad mūsų vyriausybės sudarytų kontraktus su gynybos pramone, kad ši galėtų priimti komercinius sprendimus didinti gamybą.“
Europos Sąjunga pradėjo eilę iniciatyvų, siekdama didinti gamybos apimtis, ir tvirtina, kad jos didėja.
Tačiau 27 valstybių blokas gerokai atsiliko nuo pernai duoto pažado iki šio mėnesio suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Vokietijos konservatyvioji opozicija vėl patyrė nesėkmę teikdama parlamentui pasiūlymą, kuriuo Berlynas raginamas tiekti Ukrainai vokiškas sparnuotąsias raketas „Taurus“, nes dauguma įstatymų leidėjų ketvirtadienį balsavo prieš.
Karas Ukrainoje tęsiasi dvejus metus
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
