Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą žudant nelaisvėje esančius karius, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke.
Jis ne kartą ragino įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų tyrimus Rusijos vadovų ir kariuomenės vadų atžvilgiu dėl įtarimų karo nusikaltimais.
Vasario mėnesį Jungtinių Tautų misija Ukrainoje pranešė užfiksavusi, kad „smarkiai padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų egzekucijas pagrobtiems Ukrainos kariams“ – nuo 2024 m. rugpjūčio pabaigos užfiksuoti 79 nužudymai.
Ukrainos generalinis prokuroras pareiškime nurodė, kad pradėjo 75 baudžiamąsias bylas „dėl Rusijos kariškių įvykdyto 268 ukrainiečių karo belaisvių nužudymo nuo plataus masto invazijos pradžios“.
57 egzekucijos įvykdytos 2022 m., 11 – 2023 m., 149 – 2024 m. ir 51 – iki dabar 2025 m., teigė prokuroras.
„Šis padidėjimas susijęs su Rusijos Federacijos aukščiausiosios politinės ir karinės vadovybės duotais nurodymais“, – teigiama pranešime.
Internete pasirodė keletas vaizdo įrašų, kuriuose tariamai matyti, kaip mūšio lauke, kartais visai iš arti, šaudomi paimti į nelaisvę Ukrainos kariai.
Kremlius neigia kaltinimus, kad Ukrainoje vykdė karo nusikaltimus, ir ne kartą apkaltino Ukrainą paimtų į nelaisvę Rusijos karių žudymu.
Jungtinės Tautos teigia, kad per trejus metus trunkantį karą belaisviai abiejose pusėse „patyrė kankinimus ir žiaurų elgesį“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
