Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai „Projekt“ skelbia, kad medikų bendruomenėje vis dažniau kalbama apie V. Putino sveikatos problemas.
Leidinio šaltinių duomenimis, pastaruoju metu Rusijos prezidentas vis dažniau lankosi prestižinėje Maskvos centrinėje ligoninėje (CKB), patalpoje, kurią vienas iš pašnekovų pavadino „asmeninių gydytojų skyriumi“.
Tačiau ilgainiui medikai ir patys pradėjo dažniau lydėti V. Putiną: jie skraido į jo rezidenciją ir yra pastebėti kelionėse kartu su juo.
Duomenis apie asmeninius V. Putino gydytojus Rusijos žurnalistai aptiko viešai prieinamose duomenų bazėse, kur laikomi ir dokumentai apie medikų apgyvendinimus viešbučiuose. Vienas iš tokių gydytojų, traumatologas-ortopedas Konstantinas Simas 2017-aisiais apsigyveno prezidento rezidencijoje Sočyje. Manoma, kad didelę dalį tų metų gegužės ten praleidęs V. Putinas buvo priverstas gydytis traumą, kurią patyrė draugiškų ledo ritulio varžybų metu, į jį įsirėžus legendiniam ledo ritulininkui Pavelui Bure.
„Projekt“ išsiaiškino, kad 2016–2017 metais V. Putiną Sočyje reguliariai lydėjo vidutiniškai penki gydytojai. Įvardijamų medikų specialybės: LOR gydytojas, infekcinių ligų gydytojas, reanimatologas, neurochirurgas ir greitosios medicininės pagalbos gydytojas.
Pažymima, kad ilgainiui V. Putiną lydinčių gydytojų skaičius „dramatiškai išaugo“. Bent keliais atvejais „Projekt“ galėtų tvirtinti, kad V. Putinui buvo arba atliekama operacija, arba kažkokia labai rimta procedūra. Tikėtina, kad tai susiję su nugaros problemomis. 2016-ųjų lapkričio 25-ąją Rusijos prezidentas Kremliuje susitiko su aktoriumi Stevenu Seagalu, o vėliau dingo iš viešumos daugiau nei mėnesiui – Kremlius publikavo iš anksto įrašytus vaizdus arba pranešimus apie pokalbius telefonu. Tuo metu sanatorijoje „Rus“ buvo apgyvendinti 12 medikų.
Tarp jų buvo ir asmeninių V. Putino gydytojų grupė, o taip pat CKB operuojančių chirurgų ir kitų operacijose dalyvaujančių medikų brigada, kartu su skyriaus vadovu Olegu Myškinu.
Po gydymo V. Putinas gruodžio 1-ąją pasirodė viešumoje, o dar po metų O. Myškinas buvo apdovanotas nusipelniusio Rusijos gydytojo ordinu.
2019-aisiais V. Putinui vėl prireikė didesnio masto medicinos pagalbos. Nedarbo dienomis lapkričio 30-ąją ir gruodžio 1-ąją jis lankėsi Sočyje, tačiau viešumoje nesirodė. Tuomet į šį miestą atvyko rekordinis medikų skaičius – iškart 13 žmonių, įskaitant tuos pačius CKB neurochirurgijos skyriaus darbuotojus, kartu su skyriaus vadovu. Maža to, prisijungė ir stuburo traumų specialistė Jelena Denisenka ir operuojanti medicinos seselė Gulfija Abdulina.
Nuo tol išaugo ir nuolat Rusijos prezidentą lydinčių medikų skaičius – 2019-aisiais V. Putiną lydėjo jau 9 medikai.
Įtariamas skydliaukės vėžys
Tačiau „Projekt“ žurnalistai įsitikinę, kad Rusijos prezidentas turi problemų ne tik su nugara.
Vienas iš nuolat V. Putiną lydinčių gydytojų Aleksandras Ščelgobvas per keturis metus į Sočį pas V. Putiną skrido net 59 kartus ir kartu su juo praleido 282 dienas. A. Ščelgovas – chirurgas, kurio specializacija yra onkologinės ligos. Jis yra parašęs disertaciją apie skydliaukės vėžio diagnostiką ir chirurginį gydymą pagyvenusio amžiaus žmonėms.
A. Ščelgovo tėvą, taip pat chirurgą Nikolajų Ščeglovą pernai Rusijos valdžia įtraukė į valdančiosios „Vieningoji Rusija“ partijos sąrašus.
V. Putiną nuolat lydi ir dar vienas LOR gydytojas – Igoris Jesakovas bei chirurgas Jevgenijus Selivanovas.
„Loras – o V. Putiną nuolat palydi keli šios specialybės gydytojai – yra gydytojas, kuris, be kita ko, pirmasis gali aptikti skydliaukės problemas, tarp jų ir onkologines. Tada (procese) dalyvauja chirurgas ir onkologas“, – cituojamas gydytojas iš Izraelio Michailas Fremdermanas.
„Medikų gretose iš tiesų kalbama apie prezidento sveikatos problemas. Ypač tos kalbos sustiprėjo praėjusių metų rudens pradžioje, kuomet V. Putinas pasielgė neįprastai sau. Jis netikėtai paskelbė, kad turi izoliuotis, nes jo aplinkoje stipriai išaugo sergamumas koronavirusu. Tokia naujiena nustebino net ir jo aplinką. Nėra aišku, ar tuomet prezidentui buvo atliekamos kokios nors medicininės procedūros, tačiau po to jis pradėjo laikytis nuo žmonių itin didelių atstumų – sėdėdamas milžiniškų stalų kitoje pusėje“, – rašoma „Baza“.
Ir iš tiesų, ne tik tokių susitikimų metu V. Putinas laikosi nuošaliai nuo kitų asmenų. Net ir lankydamasis atvirose vietovėse Rusijos prezidentas nuo kitų žmonių stovi kelių dešimčių metrų atstumu.
