Belgijoje siaučiant koronavirusui praėjusį mėnesį mirė iš viso 14 790 žmonių – šis skaičius yra gerokai didesnis, palyginus su įprastu mėnesio mirčių skaičiumi, nesiekiančiu 9 tūkst., nustatė Briuselio laisvojo universiteto (VUB) mokslininkai.
Tokio mirtingumo, koks užfiksuotas šių metų balandį, Belgijoje nebūta nuo praėjusio amžiaus 5-o dešimtmečio, kai šalis buvo okupuota nacių.
„Mirtingumas Belgijoje yra ypatingai didelis, pasiektas beprecedentis lygis, ypač laikotarpiu nuo balandžio 1-osios iki 12 dienos“, – rašoma universiteto išplatintame pranešime.,
Balandžio 10-ąją buvo užfiksuotos 639 mirtys – „dvigubai daugiau, nei būtų galima prognozuoti tokią dieną“, pažymi mokslininkai.
„2020 metų balandis buvo didžiausiu mirtingumu išsiskyręs balandis nuo Antrojo pasaulinio karo – tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek pagal rodiklį vienam gyventojui“, – rašoma studijoje.
Praėjusį mėnesį mirtingumo rodiklis sudarė 15,7 mirčių tūkstančiui gyventojų, sakė profesorius Patrickas Deboosere (Patrikas Debusjė) iš Demografinių veiksnių sąsajų tyrimų grupės, pateikusios šią studiją naujienų agentūrai AFP.
1941 metų balandį mirtingumo rodiklis sudarė 16,3 mirčių tūkstančiui gyventojų.
Belgija smarkiai nukentėjo nuo pandemijos – pagal mirčių skaičių vienam gyventojui ji užima vieną aukščiausių vietų pasaulyje. Visgi epidemija, regis, slūgsta ir šalis pradeda palaipsniui atšaukti įvestus suvaržymus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyrė Belgijos vyriausybę, kad ji pateikia tikslesnius duomenis už kai kurias savo kaimynes, ir dėl to jos mirtingumo rodiklis gali būti aukštesnis.
