Kontrastingų kraštutinumų metais Europa patyrė ne tik svilinančius karščius, bet ir katastrofiškus potvynius, alinančias sausras, smarkias audras ir didžiausią savo istorijoje miško gaisrą.
Šios nelaimės padarė milijardų eurų žalą ir paveikė daugiau kaip 2 mln. žmonių, teigiama naujoje bendroje Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos (C3S) ir Jungtinių Tautų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje.
Ypač skaudžios matyti pasekmės sveikatai, o karštį šios agentūros išskyrė kaip didžiausią su klimatu susijusią grėsmę, nes dėl visuotinio atšilimo Europoje vasaros darosi vis labiau alinančios.
„Pastebime tendenciją, kad visoje Europoje daugėja dienų, kai patiriamas karščio sukeltas stresas, ir 2023 metais nebuvo išimtis – Europoje buvo užfiksuotas rekordinis ekstremalaus karščio sukelto streso dienų skaičius“, – sakė C3S klimato mokslininkė Rebecca Emerton.
Šiam tyrimui C3S ir PMO naudojo UTCI terminį indeksą, kuriuo matuojamas aplinkos poveikis žmogaus organizmui.
Indeksu atsižvelgiama ne tik į aukštą temperatūrą, bet ir į drėgmę, vėjo greitį, saulės šviesą ir aplinkos skleidžiamą šilumą.
Šis indeksas apima 10 skirtingų karščio ir šalčio sukelto streso kategorijų, o laipsnių pagal Celsijų matavimo vienetai atspindi juntamąją temperatūrą.
Ekstremalus karščio sukeltas stresas „prilygsta aukštesnei nei 46 laipsnių Celsijaus juntamajai temperatūrai, kai būtina imtis veiksmų, kad būtų išvengta pavojaus sveikatai, pavyzdžiui, šilumos smūgio“, sakė R. Emerton.
C3S šių metų sausį buvo pranešę, kad 2023-ieji buvo šilčiausi metai per visą istoriją, o Žemės paviršiaus temperatūra beveik peržengė kritinę ribą – 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su XIX amžiaus pabaiga.
