Šių šalių logika remiasi tuo, kad nėra žinoma, kuriam iš gamintojų pavyks pateikti rinkai efektyvų produktą, todėl reikia užsisakinėti iš kelių tiekėjų. „Oxfam“ ataskaitoje pažymima, kad pradinėje šių vakcinų kūrimo stadijoje jas užsisakyti yra labai sudėtinga.
Tuo metu tarptautinė COVAX vakcinų kūrimo ir platinimo iniciatyva, kurią remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), yra ignoruojama Vašingtone ir negauna pakankamai finansavimo.
Gegužę JAV, Didžioji Britanija, Europos Sąjungos valstybės, Japonija ir kitos šalys pasirašė kelis kontraktus su vakciną gaminančiomis bendrovėmis. Jie garantuoja klinikiniu būdu patikrintų vakcinų tiekimą šioms valstybėms.
Didžiąją šių kontraktų dalį pasirašė farmacinė bendrovė „AstraZeneca“, kuri bendradarbiauja su Oksfordo universitetu. Tačiau tokios farmacinės bendrovės kaip „Sanofi“, „Pfizer“, „Johnson&Johnson“, JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“, kinų laboratorija „Sinovac“ ir Rusijos Gamalėjaus institutas taip pat pasirašė šimtų milijonų vakcinų dozių kontraktus, dažnai kartu įtraukiant į juos ir vietos gamintojus.
„Oxfam“ duomenimis, su penkiais iš šių dar kuriamų vakcinų, kurios dabar yra tiriamos trečiojoje klinikinių tyrimų fazėje, jau pasirašyta kontraktų 5,3 mlrd. dozių, iš kurių 51 proc. yra skiriama jau išvardintoms valstybėms, o taip pat Australijai, Honkongui, Šveicarijai ir Izraeliui. Į šiuos duomenis dar nėra įtrauktos vakcinos, kurios yra ankstesnėse tyrimų stadijose.
„Net jeigu pasitvirtintų sunkiai tikėtinas variantas, kad visos penkios vakcinos pasieks rinką, beveik du trečdaliai (61 proc.) žmonijos populiacijos neturės vakcinos iki mažiausiai 2022-ųjų“, – rašoma „Oxfam“ ataskaitoje.
Siūlo įvairius paskirstymo variantus
Gyvybiškai svarbi prieiga prie vakcinų neturėtų priklausyti nuo to, kiek turite pinigų, pažymima „Oxfam“ atstovų komentare „Le Figaro“.
Visuomeninės sveikatos apsaugos ekspertai pasiūlė kelis globalaus vakcinų skirstymo metodus: PSO norėtų kiekvienai šaliai skirti tiek, kad užtektų 20 proc. jos piliečių skiepijimui; etikos specialistų grupė pasiūlė prioritetą teikti toms šalims, kuriose yra didžiausias mirtingumas nuo koronaviruso. JAV tuo metu pareiškė, kad norėtų visų pirma užtikrinti vakcinos prieigą visiems savo gyventojams, o ne tik pažeidžiamų ir pagyvenusių žmonių grupėms.
Tokio pobūdžio „vakcinų nacionalizmą“ jau pasmerkė daug visuomenės sveikatos apsaugos sferos vadovų, įskaitant ir Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.
