Opozicijos metamas iššūkis pastaruosius du dešimtmečius Turkijos politikoje dominuojančiam prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui dar niekada neatrodė toks rimtas.
R. T. Erdoganas sustiprino savo valdžią ir nukreipė šalį į vis labiau autoritarinį valdymą. Tačiau, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jis atsilieka nuo Kemalio Kilicdaroglu (Kemalio Kiličdarohlaus) – bendro susivienijusios opozicijos, kuri pažadėjo atkurti demokratiją, kandidato.
Rinkimai rengiami tęsiantis ekonomikos nuosmukiui ir tebefiksuojant didelę infliaciją, balandį siekusią 44 proc., taip pat šaliai dar neatsigavus po vasarį įvykusio katastrofiško žemės drebėjimo.
69-erių R. T. Erdoganas ir 74 metų K. Kilicdaroglu yra pagrindiniai kandidatai kovoje dėl prezidento posto. Ketvirtadienį vienas kandidatas pasitraukė iš rinkimų, todėl rinkimuose varžosi trys kandidatai.
Muharremas Ince (Mucharemas Indžė) ketvirtadienį paskelbė, kad atsisako dalyvauti rinkimuose, o tai didina opozicijos pergalės dar pirmame ture galimybes.
Nuomonių tyrimo firmos „Metropoll“ duomenimis, 30,5 proc. M. Ince palaikančių balsų atitektų sekuliarios, centro kairės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderiui K. Kilicdaroglu, o 23,4 proc. – R. T. Erdoganui.
Manoma, kad dar vienas kandidatas – nacionalistas Sinanas Oganas – daugiausia balsų atima iš R. T. Erdogano.
Jei nė vienas iš kandidatų sekmadienį negaus daugiau kaip 50 proc. balsų, gegužės 28 dieną bus surengtas antrasis rinkimų turas, kuriame susirungs du daugiausia balsų surinkę politikai.
Rinkėjai sekmadienį taip pat renka 600 narių parlamentą.
Tikimasi, kad į parlamentą pateks trys aljansai: R. T. Erdogano konservatyvios ir religingos Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vadovaujamas Liaudies aljansas, Tautos aljansas su pagrindine opozicine partija CHP priešakyje ir kairiojo sparno Darbo ir laisvės aljansas, vadovaujamas trečios didžiausios Turkijos politinės jėgos Liaudies demokratų partijos (HDP).
Pastarasis aljansas yra išreiškęs palaikymą K. Kilicdaroglu.
Pagal neseniai pakeistą Turkijos rinkimų sistemą slenkstis yra 7 procentai.
Galimi prieštaravimai
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ šią savaitę paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad dėl rinkimų rezultatų tarp R. T. Erdogano ir K. Kilicdaroglu šalininkų gali kilti prieštaravimų, ir jie gali būti užginčyti teismuose.
Tokie pokyčiai užvilkintų šalies politikos formavimą ir padidintų netikrumą, sprendžiant pagrindinius ekonominius klausimus. Dėl to gali padidėti trumpalaikė politinė rizika, ypač jei dėl kokių nors priežasčių būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai, pažymi „Coface“.
Jos vertinime apžvelgiamos trys galimos sekmadienio rinkimų baigtys ir jų galimos rizikos.
Jei Liaudies aljansas laimėtų prezidento rinkimus ir daugumą parlamente, analitikų vertinimu, tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais ir toliau bus vykdoma „dabartinė nestandartinė monetarinė politika ir ekonomikos augimui palanki politika“. Pasak jų, institucijos gali toliau taikyti makroprudencines priemones liros vertei ir kredito augimui kontroliuoti.
Jei opozicija laimėtų prezidento postą ir perimtų daugumą parlamente, tikėtina, kad nuo dabartinės nestandartinės pinigų politikos bus pereita prie įprastesnės, todėl centrinis bankas tikriausiai didins palūkanų normas ir palaipsniui panaikins makroprudencines priemones, pažymi „Coface“.
Be to, dėl staigaus palūkanų normos padidinimo gali padidėti liros kursas. Atsižvelgiant į tai, kad Tautos aljanso partijų pozicijos daugeliu socialinių ir politinių klausimų skiriasi, koalicija, patekusi į parlamentą, gali susiskaldyti.
Tuo metu jei prezidento postą ir daugumą parlamente laimėtų skirtingi aljansai, padidėtų netikrumas dėl politikos formavimo. Gali išlikti dabartinis reguliavimas ir monetarinė politika, todėl įmonių ir namų ūkių užsienio valiutos paklausa atsargumo tikslais gali būti didesnė, sakoma „Coface“ analizėje.
Be to, pagal tokį scenarijų Turkija galėtų grįžti prie tokios santvarkos, kokia buvo 1960–2002 metais, kai buvo sudaryta 17 koalicijų. Tai padidintų politinį neapibrėžtumą ir gali paskatinti šalį artimiausiais mėnesiais surengti dar vienus rinkimus.
Balsavimo teisę turi daugiau kaip 64 mln. žmonių, įskaitant 3,4 mln. registruotų rinkėjų užsienyje. Rinkėjų aktyvumas Turkijoje tradiciškai didelis.
Rinkimų dieną balsavimo apylinkės atsidaro 8 val. ir užsidaro 17 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Neoficialių rezultatų tikimasi vėlų sekmadienio vakarą.
