Daugelis stebėtojų Ekremo Imamoglu teismo procesą laiko šalies teismų nepriklausomumo barometru. Jis vyks likus devyniems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, kuriuose R. T. Erdoganas sieks pratęsti savo jau du dešimtmečius trunkantį valdymą.
52 metų Stambulo meras yra ryškiausias turkų opozicijos veikėjas tarptautinėje arenoje tarp opozicijos politikų, kurie galėtų rinkimuose mesti iššūkį R. T. Erdoganui.
Tačiau teismas gali uždrausti E. Imamoglu kandidatuoti į aukštesnes pareigas ir galbūt priversti jį pasitraukti iš užimamo posto, nubausdamas už neatsargią pastabą apie R. T. Erdogano valdančiąją partiją, kurią politikas išsakė po įtemptos rinkimų kovos.
Mero biuras kaltina valdančiąją Teisingumo ir plėtros partijai (AKP) bandymu „pašalinti jį iš būsimų rinkimų“.
Biuras pranešė, kad trečiadienį prasidėjęs teismo procesas buvo iškart atidėtas iki lapkričio 11 dienos. Jokių paaiškinimų pateikta nebuvo.
Žurnalistai į teismo posėdį nebuvo įleisti – tai gana neįprastas žingsnis Turkijoje.
Be to, policija metalinėmis tvoromis užtvėrė prie teismo pastato vedančius kelius, kad sulaikytų protestuotojus.
„Šis teismo procesas apskritai neturėtų vykti“, – sakė E. Imamoglu po to, kai posėdžiai buvo atidėti.
„Įtartini balsai“
2019 metų kovą iš E. Imamoglu buvo atimta nedidele balsų persvara iškovota pergalė prieš valdančiosios partijos kandidatą, kai R. T. Erdoganas, kuris savo politinę karjerą pradėjo būdamas Stambulo meru ir laiko šį miestą savo antraisiais namais, atsisakė pripažinti rezultatus.
Rinkimų pareigūnai pranešė aptikę šimtus tūkstančių „įtartinų balsų“, kai E. Imamoglu jau buvo prisaikdintas meru.
Jų sprendimas birželį surengti pakartotinius rinkimus sulaukė visuotinio pasmerkimo ir padidino paramą E. Imamoglu, kurio šalininkais tapo nemažai buvusių valdančiosios partijos rinkėjų.
Pakartotinius rinkimus E. Imamoglu laimėjo daugiau nei 800 tūkst. balsų persvara.
2019 metų lapkritį E. Imamoglu, paprastai vengiantis aštrios retorikos, išliejo kartėlį dėl AKP.
„Tie, kas atšaukė kovo 31-osios rinkimus, yra idiotai“, – tąsyk sakė jis žurnalistams.
Valstybės pareigūnų „įžeidimas“
R. T. Erdogano valdančioji partija dėl šios pastabos padavė merą į teismą už valstybės pareigūnų „įžeidimą“.
Prokurorai prašė uždrausti E. Imamoglu dalyvauti politinėje veikloje ir skirti jam metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Gynybos advokatas Kemalis Polatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad meras nedelsdamas pateiks apeliaciją dėl bet kokio draudimo ir toliau dirbs, kol byla bus nagrinėjama teismuose.
„Imamoglu gali likti dabartinėse mero pareigose, kol baigsis apeliacinis procesas. Jam nereikės atsistatydinti“, – patikino K. Polatas.
Turkijos sąjungininkai Vakaruose kaltina R. T. Erdoganą, kad po 2016 metų nepavykusio karinio perversmo jis paskyrė į teismus daug savo sąjungininkų ir naudojasi jais, kad įkalintų savo varžovus.
Po bandymo įvykdyti perversmą R. T. Erdoganas įsakė surengti plataus masto valymus, per kuriuos tūkstančiai žmonių buvo įkalinti dėl „terorizmo“ ir kitų kaltinimų.
Tie žmonės – nuo žmogaus teisių lyderių ir valstybės tarnautojų iki opozicijos politikų, kurių daugelis priklausė pagrindinei prokurdiškai partijai, – buvo įkalinti per masinius teismo procesus, kurie įvarė baimės Turkijos visuomenei.
Turkijos, kaip strateginės NATO narės ir musulmonų daugumos demokratinės valstybės nestabilioje pasaulio dalyje, statusas padėjo R. T. Erdoganui išsaugoti ryšius su Vakarais.
Tačiau po 2019 metų balsavimo E. Imamoglu tapo pasaulinio masto figūra, kurios nuteisimas gali padidinti diplomatinę riziką prieš kitais metais vyksiančius rinkimus.
Byla teisme nagrinėjama tuo metu, kai susiskaldžiusios Turkijos opozicinės partijos vis dar ginčijasi, kurį kandidatą iškelti prieš R. T. Erdoganą kitų metų birželį vyksiančiame balsavime.
E. Imamoglu bei 2019 metais Ankaros meru išrinktas Mansuras Yavasas (Mansuras Javašas) dėl savo sėkmės rinkimuose tapo populiariausiais opozicijos atstovais.
