„Tūkstančiai žmonių pabėgo iš Ras al Aino rajono... ir Tal Abjado kaimo vietovės“ į teritorijas, kurių dar nepuolė Ankaros pasiųsti kariniai lėktuvai, informavo Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Turkijos įsiveržimas į šiaurės Siriją yra „prasta idėja“.
D. Trumpas praėjusią savaitę nusprendė išvesti iš to regiono amerikiečių karius, ir šis jo sprendimas buvo interpretuotas kaip žalia šviesa Turkijos puolimui prieš Sirijos kurdus, kurie anksčiau buvo JAV sąjungininkai.
Trečiadienį JAV vadovas pareiškė, kad Vašingtonas „nepalaiko šios atakos“.
O štai Nyderlandai trečiadienį iškvietė Turkijos ambasadorių, kad pasmerktų Ankaros pradėtą puolimą prieš kurdų pajėgas šiaurės Sirijoje, ir perspėjo, kad ši karinė operacija gali lemti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atsikūrimą.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas, kurio šalis priklauso tarptautinei koalicijai, kovojančiai su IS, sakė, kad turkų puolimas gali turėti „siaubingų humanitarinių pasekmių“.
„Nyderlandai smerkia Turkijos puolimą šiaurės rytų Sirijoje. Iškviečiau Turkijos ambasadorių. Raginu Turkiją neiti tuo keliu, kurį ji pasirinko“, – parašė S. Blokas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Niekas negaus naudos iš potencialiai siaubingų humanitarinių pasekmių. Ši operacija gali išprovokuoti naujų pabėgėlių srautų ir pakenkti kovai su IS ir stabilumui regione“, – pridūrė jis.
NATO narė Turkija anksčiau trečiadienį pradėjo puolimą prieš kurdų vadovaujamas Sirijos demokratines jėgas (SDF), JAV prezidentui Donaldui Trumpui įsakius išvesti dalį amerikiečių karių iš Turkijos ir Sirijos pasienio.
SDF anksčiau buvo Jungtinių Valstijų sąjungininkės kovoje su IS. Tačiau Ankara tvirtina, kad SDF yra susijusios su kurdų kovotojais Turkijos teritorijoje.
Nyderlandai su IS kovojančiai koalicijai priklauso nuo 2014 metų. Gegužę daugiau kaip 50 olandų karių dar treniravo kurdų kariškius Irako Erbilio mieste.
Nyderlandai šį diplomatinį protestą Turkijai pareiškė praėjus vos metams po to, kai abi šalys atnaujino santykius. Jie pašlijo 2017 metais, nes dviem turkų ministrams buvo uždrausta dalyvauti agitaciniuose mitinguose prieš svarbų referendumą dėl Turkijos prezidento galių išplėtimo Roterdame.
Pasak D. Trumpo, Turkija įsipareigojo „užtikrinti, kad neįvyks jokia humanitarinė krizė – ir mes [tikimės, kad] jie laikysis šio įsipareigojimo“.
Pranešimas apie karinės operacijos pradžią pasirodė oficialiame R. T. Erdogano soc. tinklo paskyroje.
„Turkų ginkluotosios pajėgos ir Sirijos nacionalinė armija (Ankaros remiamos sukilėlių grupuotės) pradėjo operaciją „Taikos šaltinis“ šiaurės Sirijoje“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.
Pasak jo, puolimas vykdomas prieš Sirijos šiaurėje veikiančius kurdų ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojus.
„Mūsų misija yra užkirsti kelią teroro koridoriaus kūrimui palei mūsų pietinę sieną, taip pat užtikrinti taiką rajone“, – teigė R. T. Erdoganas.
Ankara jau ilgai planavo imtis karinių veiksmų prieš šiaurės Sirijoje veikiančias kurdų pajėgas. Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Tarėsi su Rusija
Turkijos planuojamas puolimas prieš kurdų pajėgas šiaurės Sirijoje padės užtikrinti „taiką ir stabilumą“ šioje karo draskomoje šalyje, trečiadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė Turkijos lyderis R. T. Erdoganas.
Šis pareiškimas pasirodė tarptautinei bendruomenei reiškiant susirūpinimą, kad Turkijosn planuojama operacija dar labiau destabilizuos situaciją regione.
„Per pokalbį telefonu prezidentas sakė, kad planuojama karinė operacija į rytus nuo Eufrato prisidės prie taikos ir stabilumo Sirijoje ir palengvins kelią politinio sprendinio link“, – turkų prezidentūros pareiškime cituojamas jos atstovas.
Alžyre viešintis Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Ankara greitai „informuos Jungtines Tautas ir suinteresuotas šalis, įskaitant Siriją“, apie operaciją.
„Ši operacija bus svarbi operacija regiono stabilumui ir saugumui“, – sakė turkų diplomatijos vadovas žurnalistams Alžyre.
„Dėl jos bus įmanomas savanoriškas pabėgėlių, kurie įsikūrė Turkijoje ir regione, sugrįžimas. Vieninteliai mūsų taikiniai yra ten esantys teroristai ir taip mes smarkiai prisidėsime prie Sirijos teritorinio vientisumo“, – tvirtino jis.
Turkų kariai, įskaitant juos palaikančius sirų kovotojus, telkiami pasienyje kurdų pozicijų šiaurės rytinėje Sirijoje puolimui.
Sekmadienio vakarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie savo sprendimą atitraukti iš Sirijos šiaurės regiono amerikiečių pajėgas, uždegusį žalią šviesą planuojamam Turkijos puolimui prieš kurdus, kurie daug metų drauge su amerikiečiais kovojo su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“.
Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG) Ankara laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Damaskas žada atsaką
Damaskas trečiadienį pažadėjo atsakyti į Turkijos planuojamą įsiveržimą į Sirijos šiaurės rytus, smerkdamas Ankaros „priešiškus ketinimus“.
Sirijos vyriausybė „pasiryžusi ir pasirengusi visomis teisėtomis priemonėmis priešintis Turkijos puolimui“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra SANA.
Pranešime smerkiami Ankaros „karingi pareiškimai, priešiški ketinimai... ir karinių pajėgų telkimas“ pasienyje.
Pasak URM, Turkijos „priešiški veiksmai“ liudija apie jos „ekspansines ambicijas“, o ataka Sirijos teritorijoje „negali būti pateisinta“.
Vyriausybė pareiškė laikanti „kai kurias [Sirijos] kurdų grupuotes atsakingomis“ už įtemptą padėtį pasienyje, bet pabrėžė, jog „priimtų“ jas atgal, jei kurdai nuspręstų sugrįžti į Damasko glėbį.
Aštuonerius metus besitęsiančio Sirijos pilietinio karo pradžioje kurdų pajėgos užėmė šalies šiaurinius ir rytinius rajonus, kur įsteigė savo autonomines valdžios institucijas.
2014 metais džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) pradėjus siaubti regioną, šios grupuotės įnirtingai gynė savo žemes ir tapo JAV vadovaujamos koalicijos pagrindiniais kariniais partneriais toje Sirijos dalyje.
Ankara griežtai smerkė Vašingtono paramą Sirijos kurdų pajėgoms, kurias ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Damaskas nepritaria kurdų savivaldai ir nori atkurti centrinės vyriausybės institucijų darbą jų kontroliuojamose teritorijose.
Kurdai siekia apsaugos nuo Turkijos ilgai ruošiamo įsiveržimo. Jų pozicijos susilpnėjo Vašingtonui nusprendus išvesti didžiąją dalį savo karių po to, kai kovą iš IS buvo atkovoti „kalifato“ likučiai – taigi, kurdų vadovaujamas aljansas pradėjo derėtis su Damasku. Tačiau šis dialogas kol kas nedavė vaisių.
Ankara jau du kartus siuntė savo pajėgas per Sirijos sieną. Vėliausias iš šių puolimų buvo surengtas 2018 metais. Tuomet turkų kariai ir juos palaikantys sirų sukilėliai užėmė kurdų kontroliuotą šiaurės vakarinį Afrino anklavą.
Lietuva ir Švedija su nerimu stebi Turkijos planus Sirijoje, sako ministrai
Lietuvos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai sako, kad šalys su nerimu stebi Turkijos planus veržtis į šiaurinę Sirijos dalį.
Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius sakė, kad ES ministrai šį mėnesį Liuksemburge planuoja aptarti galimą naują konflikto Sirijoje etapą.
„Mes išklausysime regiono ekspertų ir, be abejo, mes visi esame susirūpinę dėl pastarųjų įvykių“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde trečiadienį teigė L. Linkevičius.
Turkija žada artimiausiu metu pradėti operaciją kurdų pajėgų kontroliuojamuose Sirijos šiauriniuose rajonuose ir teigia taip siekianti sukurti buferinę zoną tarp savo šalies ir Sirijos sienos.
Įsiveržusi į šiaurės Siriją Turkija gali susidurti su kurdų Liaudies apsaugos daliniais (YPG), kuriuos laiko teroristine organizacija. Į karą Sirijoje įsitraukusi JAV iki šiol rėmė kurdus, reikšmingai prisidėjusius prie grupuotės „Islamo valstybė“ likvidavimo.
Švedijos užsienio reikalų ministrė sakė, kad padėtis Sirijoje neturėtų būti sprendžiama ginklu.
„Reikia diplomatinio sprendimo, o ne karinio sprendimo“, – kalbėjo A. Linde.
Turkija sako, kad įsiveržimas į šiaurės Siriją prisidės prie taikos pastangų šioje karo nualintoje šalyje.
