Ukrainos kariai, išbuvę Rusijos nelaisvėje ir išsekę, išlipo iš autobuso. Juos pasitiko susirinkusi minia. Iš pradžių buvo daugybė šypsenų, dainų ir „ačiū!“ šūksniai.
Tada, kai vyrai pasiekė susitikimo vietą Černihivo srityje, minia puolė į priekį – motinos, žmonos ir dukros kišo dingusių artimųjų nuotraukas į kareivių veidus, desperatiškai norėdamos gauti žinių apie savo dingusius artimuosius.
Šį savaitgalį įvykę 1 tūkst. ukrainiečių už 1 tūkst. rusų kalinių mainai, kurie baigėsi sekmadienį, buvo didžiausi per visą karo laikotarpį.
Mainai yra vienintelis apčiuopiamas gegužės 16 d. Stambule vykusių taikos derybų rezultatas, tačiau jie buvo surengti taip greitai, kad organizatoriai neturėjo laiko pranešti artimiesiems apie grįžtančiuosius per Baltarusijos sieną.
Šimtai žmonių susirinko tikėdamiesi, kad jų vyrai bus grąžinti, nors tikimybė buvo labai maža. Daugelis keliavo per visą šalį, norėdami patikrinti, ar tarp jų nėra jų dingusių artimųjų.
Kai kuriems pavyko surasti artimuosius
Keliems žmonėms šis menkas šansas atnešė neįsivaizduojamą džiaugsmą. 39-metė Olena Berezniak atvyko į mainus ir surado savo vyrą Oleksandrą Negirą, kuris 22 mėnesius praleido Rusijos kalėjime.
„Širdis man sakė, kad jis grįš pas mane gegužę“, – sakė ji.
Gegužės 6 d. ji buvo nuvykusi į ankstesnį mainų punktą, tikėdamasi jį pamatyti, o šeštadienį – į kalinių mainų vietą.
O. Negiras taip pat sakė, kad „jautė“, jog jo žmona lauks susitikimo vietoje. Pora sakė, kad rusai neleido jiems pasikeisti nė vienu laišku, nors ji iš socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo sužinojo, kad jis buvo paimtas į nelaisvę. Jie kartu stovėjo apsikabinę vienas kitą, kol vyrą išvedė slaugytoja.
Ukrainiečius vertė mokytis rusiškų eilėraščių
Keletas kareivių sakė, kad jie buvo prastai maitinami ir laikomi sunkiomis sąlygomis.
„Iš pradžių mus labai mušė, vertė mokytis rusų eilėraščių“, – pasakojo 33 metų jūrų pėstininkas Stanislavas Valerijovičius, kuris buvo paimtas į nelaisvę Mariupolyje ir laikytas trejus metus. „Jei nemokėjome, mus kankino elektra. Grįžti į laisvą Ukrainą – didžiulė laimė“, – pažymėjo jis.
55-erių Vjačeslavas Pavlenko pasakojo, kad pastaruosius penkis mėnesius rusai jį laikė kameroje ir neleido išeiti pasivaikščioti. Vyras ten praleido 22 mėnesius, kol buvo paleistas.
„Pastaruosius penkis mėnesius sėdėjome tarp keturių sienų, mums visiškai neleido išeiti“, – sakė jis. Ir pridūrė: „Negaliu patikėti, kad grįžome. Kai grįžome čia, pagaliau pamatėme žalią žolę, medžius, žmones.“
Daliai ukrainiečių viltis baigėsi nusivylimu
Tačiau kitiems diena, prasidėjusi viltimi, baigėsi didžiuliu nusivylimu. Praėjus ilgam laikui po to, kai kariai buvo įvesti į vidų ir minia išsiskirstė, keturios moterys – trys motinos ir teta, vieningos savo skausme – sėdėjo nejudėdamos ant suoliuko susitikimo vietoje.
42-ejų Oksana Peršenkova verkė, pasakodama apie savo prarastą vaiką. Jos 24-erių sūnus buvo pašauktas į kariuomenę praėjusiais metais ir dingo be žinios sausio 19 d., praėjus mėnesiui po to, kai buvo išsiųstas į frontą.
Moters teigimu, vadai ir jo dingimą tiriančios institucijos nepateikė jokios informacijos.
„Jie tiesiog išplėšė man širdį. Aš norėčiau rėkti“, – sakė ji, pridurdama, jog „jis toks jaunas... Aš net neturiu marčios, neturiu anūkų, neturiu nieko, tik jį.“
Tuo tarpu kita moteris atvyko į mainus po to, kai sapnavo, kad perka savo dingusiam sūnui Oleksandrui sportinius batelius.
„Atsibudau ir maniau, kad tai tikra. Pamažu supratau, kad tai buvo sapnas, ir sužinojau, kad šiandien vyksta šis didelis mainų punktas“, – teigė ji.
„Jis toks geras žmogus, turėjo ginti Ukrainą. Jis dingo be žinios būdamas 27 metų, dabar jam būtų 28, jei jis dar gyvas“, – kalbėjo moteris.
Prieš mainus Ukraina oficialiai užregistravo apie 8 tūkst. dingusių karių, laikomų Rusijos nelaisvėje, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra didesnis, nes Maskva dažnai neregistruoja Ukrainos karo belaisvių duomenų.
Tuo tarpu Ukrainos valdžios institucijos registruoja apie 60 tūkst. dingusių žmonių, tarp jų ir civilių, ir karių. Manoma, kad dauguma karių žuvo kovose, o jų palaikai liko nepasiekiamose vietose.
Kūnus vis sunkiau surasti dėl nuolatinės dronų atakų grėsmės, ir dažnai tik pasikeitus fronto linijai, kartais praėjus keliems mėnesiams, galima surinkti žuvusiųjų palaikus. Rusams artėjant, Ukraina stengiasi nustatyti, ar fronto linijoje dingę kariai buvo paimti į nelaisvę, ar žuvo.
Jų šeimoms informacijos iš Rusijos trūkumas reiškia, kad išlieka viltis, jog dingusieji be žinios gali būti kalinami, o ne žuvę.
Šeštadienį grįžęs 42-ejų ukrainiečių pėstininkas sakė, kad Ukrainos įvertintas karo belaisvių skaičius yra labai mažas. Jis pasakojo, kad 830 dienų praleido įvairiuose Rusijos kalėjimuose, buvo perkeltas iš vieno į kitą ir susitiko šimtus kareivių iš kitų dalinių.
„Kiekviename kalėjime yra daug vyrų, kurie laikomi dingusiais be žinios. Kiekviename iš jų yra daug vyrų, kurie neturi jokio ryšio su savo artimaisiais ir apie kuriuos niekas nežino“, – pažymėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
