Trumpas keičia plokštelę: karą nori sustabdyti per 6 mėnesius, o ne 24 valandas

Spaudos konferencijos metu D. Trumpas sukritikavo politinio oponento Joe Bideno pasirinktą taktiką, sprendžiant karinę situaciją Ukrainoje.

„Karo padėtis gali dar labiau pablogėti, nei yra dabar“, – pridūrė D. Trumpas.

Visgi, žurnalistams pasiteiravus, kada D. Trumpas planuoja susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jis konkretaus atsakymo nepateikė. Tačiau pabrėžė, kad prieš jo inauguraciją JAV susitikimas su Kremliaus vadovus nebus organizuojamas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Donaldas Trumpas grasina prieš Kanadą panaudoti ekonominę jėgą

Venesuelos opozicionierius Gonzalezas Urrutia pranešė, kad buvo pagrobtas jo žentas

Trumpas neatmeta galimybės imtis karinių veiksmų dėl Panamos kanalo, Grenlandijos

„Tačiau aš žinau, kad Putinas norėtų susitikti“, – sakė jis.

D. Trumpas taip pat teigė, kad esą jis gali suprasti, kaip jaučiasi Rusija, mat V. Putinas esą jau ilgą laiką kartojo, kad Kremlius nenori, kad Ukraina taptų NATO nare.

„Aš galiu suprasti jų jausmus dėl to. Kai išgirdau J. Bideno derantis, sakiau, kad visa tai baigsis karu, taip ir buvo. Niekas nežino apie NATO daugiau nei aš. Jei ne aš, NATO dabar nebūtų. Aš išgelbėjau NATO, bet [Aljansas] naudojasi mumis“, – kritiką pažėrė D. Trumpas.

Nepaisant to, D. Trumpas viliasi, kad per šešis mėnesius pavyks užbaigti karą, kurį Rusijos Federacija pradėjo prieš Ukrainą.

D. Trumpas, kuris pareigas pradės eiti sausio 20-ąją, yra sakęs, kad atėjęs į valdžią beveik trejus metus trunkantį karą užbaigs per 24 valandas. Šis teiginys sulaukė skepticizmo iš Kyjivo, kuris baiminasi, kad dėl taikos bus priverstas atiduoti žemes.

Sieks, kad NATO šalys gynybai skirtų 5 procentus

 Antradienį Donaldas Trumpas paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis seniai tvirtina, kad NATO narės per mažai susimoka už apsaugą, gaunamą iš JAV.

„Jos visos gali sau tai leisti, bet turi skirti penkis, o ne du procentus“, – žurnalistams sakė būsimasis JAV prezidentas.

D. Trumpas ne kartą pareiškė skeptišką požiūrį į NATO, Europos saugumo kertinį akmenį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o praėjusį mėnesį pakartojo jam būdingą grasinimą pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės nepadidins išlaidų gynybai.

„Jei jos apmokės savo sąskaitas ir jei man atrodys, kad jos elgiasi su mumis sąžiningai, mano atsakymas bus toks, kad aš pasiliksiu NATO“, – per interviu sakė būsimasis JAV prezidentas.

32 NATO šalys 2023 m. nustatė minimalų išlaidų gynybai lygį – du procentus BVP, o Rusijos karas Ukrainoje privertė NATO sustiprinti savo rytinį flangą ir didinti šias išlaidas.

D. Trumpas nėra vienintelis, raginantis padidinti išlaidas gynybai – NATO vadovas Markas Rutte praėjusį mėnesį taip pat sakė, kad „mums reikės kur kas daugiau nei dviejų procentų“. Savo pirmoje svarbioje kalboje, pasakytoje, kai pradėjo eiti NATO generalinio sekretoriaus pareigas, M. Rutte perspėjo, kad Europos šalys nėra pasirengusios karo su Rusija grėsmei, ir ragino jas skirti gynybai gerokai daugiau.